Šeiminio gyvenimo kelio trajektorijos: sekų analizės rezultatai

LTStraipsnyje analizuojamos 1970–1984 m. kohortų šeiminio gyvenimo trajektorijos taikant statistinį sekų analizės metodą ir remiantis 2019 m. „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenų rinkiniu. Sekų analizės metodas suteikia galimybes vertinti šeimos gyvenimo kelio trajektorijų visumą, bet ne pavienius įvykius, tačiau iki šiol netaikytas analizuojant šeimos demografinius procesus Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad kohabitacija įsitvirtino kaip šeimos kūrimo startas, gyvenimo kohabitacijoje tarpsnis ilgėja, tačiau ji nepakeičia santuokos, kuri yra siejama su vaikų susilaukimu ir jų auginimu. Sekų klasterizacija leido išskirti keturis šeimos gyvenimo kelio šablonus, kurie atspindi šeimos kūrimo kelių įvairovę ir destandartizaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeimos demografinė raida; Kohabitacija; Vaikai; Santuoka; Skyrybos; Demographic development of the family; Cohabitation; Children; Marriage; Separation.

ENThis paper aims to analyse the family life course trajectories of 1970–1984 birth cohorts in Lihuania. It applies the sequence analysis methods and is based on the Families and Inequalities Survey Dataset collected in 2019. The method provides the opportunities to examine the family life course in a holistic way and has not been used in family demography research in Lithuania so far. The results prove that cohabitation became a normative event in the family formation process, the duration of cohabitation increases, however marriage remains the dominant family arrangement for childrearing. Clasterization of sequences revealed four models of family life trajectories, that reflect the diversity and de-standartization of the family life course. [From the publication]

• COVID-19 pandemija ir gimstamumas: ko tikėtis ateityje? / Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 377-385.
• Gyvenimo etapų ir pageidautinos gyvenimo įvykių pradžios vertinimas Lietuvoje: svarbiausi nacionaliniai 9-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai / Apolonijus Žilys, Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 32 p.
• Kohabitacijos raida Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Lietuvos socialinė raida. 2012, Nr. 1, p. 102-120.
• Lietuvos demografinė kaita : ką atskleidžia gyventojų surašymai / Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2016. 282 p.
• Lietuvos demografinių procesų diferenciacija / Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
• Lithuanian families: living diversity in times of outdated policies / Aušra Maslauskaite. Changing faces of families. Diverse family forms in various policy contexts / edited by Marina A. Adler and Karl Lenz. London : Routledge, 2023. P. 101-121.
• Manifestations and preconditions of child rights protection - specialists’ aggression towards caregivers and child in the situation of child removal from the family / Donata Petružytė, Violeta Gevorgianienė, Jūratė Charenkova, Miroslavas Seniutis, Laimutė Žalimienė, Eglė Šumskienė and Lijana Gvaldaitė. Sustainability (Basel). 2021, 13, 11276.
• Skyrybų visuomenė. Ištuokų raida, veiksniai, pasekmės / Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras], 2012. 129 p.
• Socio-economic determinants of divorce in Lithuania : evidence from register-based census-linked data / Ausra Maslauskaite, Aiva Jasilionienė, Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė, Vladimir M. Shkolnikov. Demographic Research. 2015, vol. 33, p. 871-908.
• Suaugystė šiuolaikinėje Lietuvoje. Tarp standartizacijos ir individualizacijos / Sigita Kraniauskienė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 61-75.