Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti šeiminių praktikų poveikį Lietuvos šeimų darybai įprastinėmis aplinkybėmis ir įvykus migracijai. Tyrimo objektas – šeiminės praktikos, apimančios rutinines praktikas, tradicijas ir šventes. Tyrime testuojama hipotezė H: Lietuvos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės – šalyje ar užsienyje. Hipotezei testuoti pasitelkiami empiriniai duomenys, surinkti 2018 m. atlikus kvotinę šalies gyventojų apklausą. Apklausa atlikta įgyvendinant mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT) (sutarties Nr. S-MIP-17-117). Tyrime atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekuliarios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, kuriose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. Šeimos narius telkiančia galia tiek įprastiniame gyvenime, tiek emigravus šeimos nariui pasižymi šventės, ypač Kūčios. Migracijos aplinkybėmis šeimos narius sutelkia ir bendri finansiniai klausimai, bent kartą per metus atostogos kartu, taip pat šv. Kalėdų šventės. Buities klausimai ir kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šeimos narius telkiantį vaidmenį. Šios šeiminės praktikos, kaip ir gimtadieniai ar Naujųjų metų sutikimas, išplečia šeimos ribas už kraujo ir santuokinių ryšių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeimos daryba abipus sienų; Šeiminės praktikos; Rutininės praktikos; Šeimos tradicijos; Šventės; Migracija; Doing family across borders; Family practices; Routine practices; Family traditions; Festivities; Migration.

ENThe aim of the research is to analyse the role of family practices in the Lithuanian family formation under normal circumstances and in the case of migration of family members. The research object is family practices, which include routine practices, traditions and festivities. Hypothesis H is tested in the research: family practices are important for the Lithuanian family formation because they define the boundary between family members and non-family members, depending on their place of residence – within the country or abroad. The hypothesis is tested based on the empirical data collected in Lithuania: 2018 data collected in a quota survey of the country’s population. The survey was carried out in the framework of the researchers’ group project ‘Global Migration and the Lithuanian Family: Family Practices, Care Circulation and Return Strategies’ whose funding was provided by the Lithuanian Research Council (LMTLT) (Contract No. S-MIP-17-117). The analysis of 13 family practices grouped into four formal groups (routine practices, traditions, religious festivities and secular festivities) supports the hypothesis and suggests that family practices involving individuals contribute to family formation, both in usual life and in migration circumstances when family formation takes place across national borders. The power of gathering together family members, both in usual life and when a family member emigrates, is characterized by festivities, first and foremost by St. Christmas Eve. In addition, in the context of migration, family members are brought together by common financial issues, holidays at least once a year and festivity of St. Christmas. Meanwhile, household issues, daily routine and meals together at least once a week are losing their role of family gathering in the context of migration. The family practices like birthdays or New Year’s Eve celebrations bring together non-family members mostly. [From the publication]

• Atotolio šeima daugiavietiškumo požiūriu / Irena Juozeliūnienė, Živilė Leonavičiūtė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2009, Nr. 1 (24), p. 81-98.
• Atotolio šeima : nauja užduotis šeimos sociologijai / Irena Juozeliūnienė, Laura Kanapienienė, Airina Kazlauskaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2008, Nr. 1 (21), p. 119-133.
• Doing research on families with parents abroad : the search for theoretical background and research methods / Irena Juozeliūnienė. Filosofija. Sociologija. 2008, t. 19, Nr. 4, p. 72-79.
• Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą? / Irena Juozeliūnienė, Gintė Martinkėnė, Irma Budginaitė-Mačkinė, Laimutė Žilinskienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 325-334.
• Subjective definition of the family in Lithuania : evidence based on qualitative interviews / Vida Česnuitytė. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 2, p. 240-252.
• Šeima abipus sienų : Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos / Aušra Maslauskaitė, Vlada Stankūnienė ; Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : [Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras], 2007. 229 p.
• Šeimos samprata: Lietuvos gyventojų subjektyvus požiūris / Vida Česnuitytė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 257-270.
• Tarpusavio santykių kokybė Lietuvos šeimose / Aušra Maslauskaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2005, Nr. 1 (15), p. 122-134.