Vyskupas

LTLDK istorijoje būta trijų konfesijų vyskupų-katalikų, stačiatikių ir unitų (graikų apeigų katalikų); išoriškai panašias į vyskupo kaip konkrečios bažnytinės bendrijos vyresniojo funkcijas atliko ir evangelikų reformatų distriktams vadovavę superintendentai. LDK vyskupijos tarpusavyje labai skyrėsi materialiu aprūpinimu (Vilniaus vyskupas valdė penkiskart daugiau žemės negu Žemaičių), o Ponų taryboje ar senate katalikų vyskupų padėtį ženklino ir formali vietų precedencija. Todėl Ponų taryboje ar senate susiklostė formali ir neformali vyskupijų hierarchija. Katalikų vyskupai dažnai kaitaliodavo vyskupijas (kaip ir kituose kraštuose, pvz., Ispanijoje ar Italijoje), užimdami geriau aprūpintą ir garbingesnį sostą; vyskupijų keitimo praktika stačiatikių ir unitų Bažnyčiose nebuvo taip paplitusi. Iki Liublino unijos LDK katalikų vyskupai pagal hierarchiją rikiavosi taip: Vilniaus, Lucko, Žemaičių, Kijevo. Kai 1569 m. Lucko ir Kijevo vyskupijos atiteko Lenkijai, 1635 m. LDK senatorių gretos pasipildė dar vienu - Smolensko vyskupu. [Iš straipsnio, p. 763]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Vyskupai; Katalikai; Unitai; Stačiatikiai; Middle Ages; Bishops; Catholics; Unites; Orthodoxes.

• Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863–1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios) / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/2, p. 97-124.
• Vilniaus vyskupo koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos (1708-1754) dailės rinkinys : socialinio statuso ženklai / Aistė Paliušytė. Menotyra. 2009, t. 16, Nr. 3/4, p. 100-116.
• Žemaičių vyskupo Juozapo Mykolo Karpio Epistola pastoralis / Rugilė Pangonytė. Tiltai. Priedas. 2018, Nr. 48, p. 92-112.