Stačiatikiai
LTLietuvių sąlytis su stačiatikybe vyko baltų ir rytinių slavų kontaktų, užsimezgusių dar proistoriniais laikais, erdvėje. 988 m. Kijevo Rusios krikštą galima laikyti simboline data, nuo kurios stačiatikių tikėjimas galėjo paveikti lietuvius. Tokio poveikio apraiškas liudija dar iki XII a. į lietuvių kalbą patekę bažnytinių terminų skoliniai: Bažnyčia, Cerkvė, Velykos, Kalėdos ir kt. Žinoma, šie skoliniai nereiškia, kad lietuviai po truputį ėmė priimti krikščionių tikėjimą, tačiau svarbu pabrėžti, kad bažnytinė terminija pateko kartu su tokiais prekybos terminais, kaip muitas, Birkavas pundas ir kt. naujoves žyminčiais žodžiais muilas, pipiras, stiklas, šilkas, vynas. Vadinasi, tarpininkaujant būtent rusų pirkliams lietuviai susipažindavo su krikščioniškosios civilizacijos vaisiais. Šiais negausiais vaisiais, atgabenamais retkarčiais apsilankančių pirklių, galėdavo naudotis tik turtingiausias ir siauriausias visuomenės sluoksnis - kunigaikščiai. [Iš straipsnio, p. 674]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Stačiatikiai; Middle Ages; Orthodoxes.
- Kirilikos leidiniai senojoje Lietuvoje / Rimvydas Petrauskas, Arvydas Pacevičius. Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija, 1525-1839 : katalogas / sudarė Ina Kažuro. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 5-17, 18-32, 33-46.
- Rankraštinė knyga – istorijos šaltinis: vieno LDK kodekso istorija / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2014, t. 63, p. 99-128.
- Rankraštinė knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pradžioje - XVI a. viduryje : sklaidos ir funkcionavimo sąlygos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 7-37.
