LTTradicinė skaitymo istorija tyrinėja rašto atsiradimą ir raidą, visuomenės alfabetizaciją mokyklų (švietimo) istorijos kontekste, knygos formos kaitos įtaką skaitymui (rankraštinės ir spausdintos knygos technika), knygų platinimą (paplitimą) visuomenėje, atskirų visuomenės sluoksnių lektūros repertuarą, leidybos statistiką, skaitymo reglamentavimą (cenzūra). Čia, neišleidžiant iš akių minėtų temų ir pamėginus atsakyti į klausimus, kas, ką ir kur skaitė, koncentruojamasi ties kultūrologinėmis skaitymo fenomeno problemomis, aiškinamasi skaitymo motyvacija ir aptariama socialinės aplinkos įtaka skaitymo tipologijai. Kitaip tariant, mėginama atsakyti į klausimą, kaip ir kodėl skaitė LDK žmogus. Semiotine prasme skaitymas yra reikšmių atskleidimo procesas, vykstantis, kai skaitytojas, pasitelkęs savo kultūrinę patirtį, aiškindamasis kodus ir ženklus, sąveikauja ar derasi su tekstu. Ši problema atsiskleidžia, analizuojant skaitytojų paliktus įrašus knygose: marginalijas, glosas, paratekstus. [Iš straipsnio, p. 655]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Lietuviškoji raštija; Mokyklos; Middle Ages; Lithuanian writings; Schools.