LTAnkstyvosios monarchijos laikais Lietuvos politiniame gyvenime dalyvavo nedidelė grupė žmonių, nuolat buvusių valdovo aplinkoje. Vytautas ir Jogaila jau nedarė nieko svarbesnio be „savo ištikimos tarybos“ (didžiojo kunigaikščio tarybos). Bet taryba kaip institucija ir valdžios organas susidarė tuomet, kai atsirado centro ir provincijų valdymo aparatas. Pirmą kartą tokia taryba užfiksuota 1468 m. Kazimiero teisyne, o jos kompetencija apibrėžta 1492 m. Aleksandro privilegijoje. Ši Ponų taryba – Rada panów buvo protoparlamentinis organas. Iš 1492 m. privilegijos 31 paragrafo net dešimtyje kalbama apie jos kompetenciją. Ji dalyvavo sprendžiant svarbiausius klausimus: dalijant beneficijas, skiriant pareigūnus, prižiūrint mokesčius ir naudojant iždą, palaikant diplomatinius ryšius, posėdžiaujant valdovo teismui. Aleksandras įsipareigojo vienas nekeisti priimtų su tarėjais sprendimų, o, skiriantis nuomonėms, paklusti tarėjų valiai. Tarėjai tapo vykdomosios valdžios organu. 1529 m. I Lietuvos Statutas garantavo tarėjams teisę kartu su kunigaikščiu kontroliuoti įstatymų taikymą teisme ir leisti naujus įstatymus. [Iš straipsnio, p. 623]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Seimai ir seimeliai; Middle Ages; Seimik.