LTRašto dokumentą galinčio sudaryti žmogaus prireikė atsiradus lietuvių valstybei, ypač po Mindaugo krikšto ir karūnavimosi (1251-1253). Spėjama, kad karaliui kaip raštininkai patarnaudavo Lietuvos karalystėje įsikūrę katalikų dvasininkai. Kilę iš Prūsijos ir Livonijos, jie buvo vokiečiai. Ar tarp jų galėjo įsimaišyti vienas kitas lietuvis, nežinia. Tuo metu prie Lietuvos jungiamų rusų žemių stačiatikių vienuolynuose, cerkvėse, vyskupijų centruose, miestuose lietuvių kunigaikščiai rado pakankamai daug raštingų žmonių ir nevengdavo naudotis jų paslaugomis. Išliko rusiška Polocką valdančio kunigaikščio Girdenio sutartis su Livonija, 1263 arba 1264 m. Lietuvos karalystėje susipažinta su lotyniškaisiais ir rusiškaisiais dokumentais. [Iš straipsnio, p. 574]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Rašytiniai dokumentai; Middle Ages; Writings.