LTReformacija suvoktina kaip daugialypis XVI-XVII a. religinės sąmonės ir visuomenės kaitos reiškinys, siekęs įtvirtinti „tikrąjį" religingumą, o tam tikrais atvejais absoliutinęs religines vertybes pilietinių ir visuomeninių normų atžvilgiu. Reformacija - pirmasis kultūros procesas, Lietuvoje liudijantis akivaizdžius Naujųjų laikų sąmonės bruožus. Pasauliečiai ėmė reikšti nuomonę tikėjimo klausimais. Abraomas Kulvietis teigė: „Į priešų šauksmus, kad tokiais klausimais disputuoti nepriklauso mano kompetencijai, atsakau: per krikštą išpažinau, kad esu Dievo tarnas ir jo Bažnyčios narys. O kai gavau daktaro laipsnį, man buvo suteikta teisė aiškinti, disputuoti, mokyti Šventojo Rašto“. Šis reiškinys skatino atsidėti visuotinei ir kokybiškai naujai christianizacijai, pasireiškiančiai esminiu Naujųjų laikų kultūros požymiu: literatūros visuomenei atsiradimu, knygų rašymu ir leidyba, plačiąja prasme - rašto kultūros įsigalėjimu. [Iš teksto, p. 535]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Reformacija; Protestantizmas; Liuteronai; Middle Ages; Reformation; Lutheran; Protestant.