Luomai

LTXVI a. Andriejus Volanas taip apibūdino savo epochos visuomenę: „Mūsų tauta skirstoma į tris žmonių luomus... Taigi yra arba kilmingieji (nobiles), arba miestiečiai (oppidani), arba žemdirbiai (agricolae). Jie turi skirtingus užsiėmimus, gyvena nevienodą gyvenimo būdą, laikosi kitokių įstatymų, ir tai skiria vieną nuo kito. Kilmingieji, neužsiimdami jokiais patarnavimo darbais arba mechaninio pobūdžio verslais, atlieka tik karinę tarnybą ir budi gindami tėvynę nuo priešo puldinėjimų. Miestiečiai tenkina visų gyvenimo poreikius arba užsiimdami prekyba ir iš svetur įveždami reikalingų daiktų, arba atsidėdami mechaniniams verslams. Pagaliau žemdirbiai atlieka rimtą darbą dirbdami žemę ir ruošdami visiems maistą" (AV, p. 130). Be abejo, tai modifikuotas viduramžiško trijų luomų (tres ordines, tria genera hominum) – oratores, bellatores, laboratores (besimeldžiantys, kariaujantys ir dirbantys) - variantas, atsisakius dvasininkų luomo (atminkime, kad Volanas buvo kalvinistas) ir į jų vietą įtraukus miestiečius. Viduramžiais populiariausios ir paprasčiausios visuomenės stratigrafijos užduotis buvo pirmiausia nurodyti atskirų sociumo narių pareigas. Kryptingumą rodo pats kategorijų parinkimas (pvz., bellatores, o ne nobiles). Ir tai nenuostabu, pamenant šios idėjos kilmę. Pirmi jos formuluotojai buvo krikščionių teoretikai (plačiausiai žinomi XI a. pirmos pusės Adalberto iš Laono ir Gerhardo iš Kambre (Cambrai) tekstai), kuriems pirmiausia rūpėjo sutelkti visą krikščioniškąją bendriją neramiais laikais. Istoriografijoje plačiai diskutuojama, kiek ši schema atitiko to meto socialinę tikrovę, ar ji nebuvo tik tam tikras teorinis projektas. Šiaip ar taip, pripažįstama, kad idėja padėjo struktūruoti pakankamai margą socialinę realybę.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Luomai; Middle Ages; Social strata.

• Istorinės-sociokultūrinės krantinių raidos sąlygos Lietuvos miestuose iki XX a / Tomas Grunskis, Liutauras Nekrošius. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 1, p. 9-17.
• Laisvi valstiečiai, laisvi bajorai, laisvas valdovas: laisvės sąvoka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltiniuose XIV-XVI a. pradžioje / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 65-86.
• Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje : gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos / Jolanta Karpavičienė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Versus aureus, 2005. 276 p.