XVI-XVII a. LDK tekstų veiksmažodinių hibridų problema

LTApie lietuvių kalbos slavizmus rašyta nemažai. Dažniausiai trumpai aptariami visi skolinių iš slavų kalbų aspektai arba vienas kuris plačiau1. Jau P. Skardžius bandė nustatyti tikslią slavizmų kilmę, tačiau šis klausimas lieka neišspręstas iki šiol. Dabar kai kurių slavizmų kilmę galima patikslinti, nes yra pasirodę nemažai lenkų ir baltarusių literatūros. Medžiaga šiam straipsniui buvo renkama iš XVI-XVII a. LDK raštų indeksų (Mikalojaus Daukšos "Postilla Catholicka" (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos "Kathechismas arba mokslas kiekvvienam krikszczionii priwalvs" (Jakšienė, Palionis 1995); Konstantino Sirvydo "Dictionarium trium linguarum" (Pakalka 1979, 1997); Konstantino Sirvydo "Punktay sakimu" (F. Specht 1929); Samuelio Boguslavo Chilinskio Naujojo Testamento (Kudzinowski 1964); "Kniga Nobaznistes Krikščioniszkos. Summa aba trumpas iszguldimas evanieliv szventu" (Jakulis 1995)) bei elektroninių raštų šaltinių (Saliamono Mozericos Slavočinskio "Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias", Jono Jaknavičiaus "Ewangelie Polskie y Litewskie"). Iš šių šaltinių buvo surinkti 214 nesikartojančių skolintų veiksmažodžių (neskaičiuojant priešdėlinių ir sangrąžinių vedinių). Šiame straipsnyje nagrinėjami tik veiksmažodžiai, kurie neturi tikslių atitikmenų slavų kalbose. Veiksmažodis hibridams priskiriamas tuo atveju, kai jokioje slavų kalboje nėra jo atitikmens. Tai reiškia, kad jis remiasi pamatiniu skoliniu (daiktavardžiu arba būdvardžiu), o darybos procesai vyko lietuvių kalbos dirvoje. [...]. [Iš straipsnio, p. 71]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių raštija, XVI a.; Lietuvių raštija, XVII a; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Priesaga; Skolinys; Veiksmažodinis hibridas; Veiksmažodinių hibridų darybinė analizė; Veiksmažodžiai; Borrowing; Derivational analysis of loan verbs; Lithuanian writings, 16th century; Lithuanian writings, 17th century; Suffix; The Grand Duchy of Lithuania; Verbal hybrid; Verbs.

ENIt was found that in 16th-17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania there are 214 loan verbs (the prefixed and reflexive stems are not counted separately). The article focuses on derivational interpretation of 34 loan verbs in Lithuanian on the basis of the 16th-17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania using the method of synchronic analysis. Verbs are divided into derivationally transparent and derivationally non-analyzable verbs and described according to suffixes. It was found that most of derivationally analyzable words have factitive meaning; other derivational categories are less productive. The suffixes -avoti, -avoja, -avojo and -yti, -ija, -ijo are most common verb suffixes of loan verbs. [From the publication]