Dvaras

LTDaugialypis, daugiareikšmis, daugiabriaunis dvaro fenomenas buvo giliai įaugęs Lietuvoje. Įsisiūbavęs XIX a. antroje pusėje tautinis sąjūdis sulenkėjusį priešišką dvarą išbraukė iš naujosios valstiečių sociumo pagrindu atgimstančios lietuvių tautos savimonės ir istoriografijos. Žemėvaldos struktūra nušluojama nuo Lietuvos Respublikos paviršiaus per žemės reformą tarpukaryje. Dvaras netapo istoriko plunksnos verta problema. Tačiau šio lietuvių visuomenės produkto neįmanoma atplėšti nuo šaknų. Ištisus šimtmečius jis veikė kaip valstybės valdžios organizavimo ir krašto valdymo sistema. Žemdirbystė iki pat XX a. vidurio buvo Lietuvos ūkio pagrindas, o LDK laikais, XIII-XVIII a., žemės ūkio gamyba sukurdavo pagrindinę nacionalinio produkto dalį išimtinai per dvarų ūkį. Kad tai labai svarbu, įtikina gamybos neplėtoję Bažnyčios dvarai. Nesiekta nekrikščioniško pelno, Lietuvos vienuolynų ūkis buvo menkas, miestų amatininkų cechai - nestiprūs, o apie rimtesnę fabrikų (manufaktūrų) gamybą galima prabilti tik nuo XVIII a. antros pusės. Pajėgiausi buvo Lietuvos valdovo (valstybiniai) ir didikų dvarai. Jie laikytini vienais svarbiausių Lietuvos progreso ir modernėjimo faktorių. [Iš straipsnio, p. 150]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Luomai; Dvarai; Žemės ūkis; Middle Ages; Social strata; Agriculture.

• Keliais po viduramžių Lietuvą / Tomas Čelkis. Lituanistica. 2013, Nr. 2, p. 61-76. 2013, Nr. 3, p. 125-137.
• Lietuvių bosiniai strykiniai chordofonai. Basetlė / Mindaugas Karčemarskas. Lietuvos muzikologija. 2005, 6, p. 161-189.