Vaikų sakytinė kalba kaip kultūrinės kompetencijos apraiška.

LTŠiuolaikinėse ugdymo programose pabrėžiama kompetencijos ir kompetentingo veikimo svarba; bendrasis ugdymas privalo laiduoti tą kultūrinę kompetenciją, kuri įgalintų žmogų adekvačiai save vertinti ir kompetentingai veikti. Lietuvių kalbos pradinio mokymo numatyta ugdyti asmens kultūrinės kompetencijos pradmenis, išryškinama kalbos svarba žmogaus gyvenime, aiškinama, jog ji rodo žmogaus savitumą, kultūringumą. Tyrimas parodė, kad mokinių sakytinė kalba gali būti traktuojama kaip viena iš kultūrinės kompetencijos apraiškų. Raktažodžiai: sakytinė kalba, kultūrinė kompetencija, mokinių kuriami pasakymai, bendravimo situacijos.Reikšminiai žodžiai: Sakytinė kalba; Kultūrinė kompetencija; Mokinių kuriami pasakymai; Bendravimo situacijos.

ENThis article discloses topicality, the level of exploration of spoken language and presents research material on this issue. The aim of investigation is to ascertain and evaluate the peculiarities of third formers’ speech in conversational literary situations. It was a request, apology, and indignation. The research data revealed that the spoken language can be treated as the indicator for third form pupils’ cultural competence; the sufficient ability of pupils to speak in a proper manner in apologetic and indignation situations; the unnoticeable influences of quality of conversational conditions in children families, pupil’s status in the class and their gender on the content of delivery; peculiarities of apprehension the third form pupils of creative works and their level of ethical dilemma decision has influence to quality on their spoken language; the analysis of conversational situations of literary works is the method to improve the cultural competence of primary school pupils.