Константин Бальмонт и Литва : поэтические переводы как межкультурный диалог
LTMeninis vertimas – fenomenas, ypač gerai atspindintis literatūrinių ryšių sritį. Konstantino Balmonto poezijos vertimų analizė padeda geriau suvokti lietuvių ir rusų literatūrų ryšius tiek „sidabrinio“ amžiaus laikotarpiu tiek vėliau, kai po Spalio revoliucijos teko apibrėžti moderniosios lietuvių kultūros santykį su emigracine rusų literatūra. K. Balmontas Lietuva labiausiai domėjosi skatinamas etnografinio romantizmo, tautos savitumą įžvelgdamas jos dvasinėje kultūroje: tautosakoje ir istorinėje atmintyje. Ištyrinėjęs lietuvių liaudies dainas ir pasakas, jis susipažino su moderniosios literatūros tendencijomis. Rusų poetas vienas pirmųjų pristatė moderniąją Lietuvos literatūrą pasaulio rusakalbei auditorijai: jo Paryžiaus laikotarpiu atlikti vertimai iš Maironio, B. Sruogos, L. Giros, V. Krėvės, F. Kiršos, M. Vaitkaus, P. Vaičiūno, Vydūno, ir kt. poezijos nėra labai gausūs, tačiau brandūs ir geri. Paskelbti reikšmingiausiuose rusų emigrantų leidiniuose, jie reprezentavo Lietuvą kaip modernią valstybę, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Lietuviai, savo ruožtu, irgi vertė rusų poeto kūrybą. K. Balmonto kūrybos vertimas padėjo formuotis lietuviškajai vertimo mokyklai: filologinei teksto analizei, vertimo teorijai ir kritikai, kultūrologinei-filosofinei vertimo sampratai, meninio vertimo kaip kultūrų dialogo sąvokai. Be to, verčiant K. Balmonto kūrinius į lietuvių kalbą, buvo modernizuojama lietuvių literatūra, tobulinama literatūrinė kalba, eilėdara ir kiti poetikos dalykai, parodomi pasauliui atviro mąstymo horizontai, įsiliejama į europinį literatūros kontekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poetinis vertimas; Tarptautinis dialogas; Baltų ir slavų literatūra.
ENCreative translation is a phenomenon that reflects the area of literary interconnections particularly well. An analysis of Konstantinas Balmontas’ poetry translations leads to better understanding of the connections between the Lithuanian and the Russian literatures. Balmontas’ interest in Lithuania was mostly fuelled by ethnographic romanticism: he discerned the uniqueness of a nation in its spiritual culture – in its folklore and its historical memory. Having studied the Lithuanian folk songs and fairytales, he was introduced to trends in the modern literature. The Russian poet was one of the first to introduce the modern Lithuanian literature to the Russian-speaking audiences in the world. While his selected translations of the poetry of Maironis, B. Sruoga, L. Gira, V. Krėvė, F. Kirša, M. Vaitkus, P. Vaičiūnas, Vydūnas and others during the Paris period were not very numerous, they were mature and good. Published in the most significant Russian emigrant publications, these translations represented Lithuania as a modern state with active cultural life. In their turn, the Lithuanians also translated the works of the Russian poet. Translations of Balmontas’ works contributed to the formation of the Lithuanian translation school: the philological text analysis, translation theory and critique, the critical-philosophical approach to translations, and the concept of creative translation as a dialogue between cultures. Moreover, the translations of Balmontas’ works to the Lithuanian language contributed to the modernisation of the Lithuanian literature, improved the literary language, versification and other poetic things, showed the horizons of free thinking to the world, and increased integration into the European literary context.
