Šešėlinę ekonomiką lemiančių veiksnių tyrimas

LTŠešėlinės ekonomikos problema egzistuoja daugelyje šalių ir, priklausomai nuo jos masto, turi įtakos valstybės ekonominei raidai, socialinei įmonių ir gyventojų gerovei bei šalies politikai. Šešėlinė ekonomika sutrikdo konkurenciją, daro neigiamą įtaką šalies mokesčių sistemos funkcionavimui ir jos struktūrai, valstybės pajamų paskirstymas tampa nesureguliuotas. Tokia ūkinė veikla pakeičia oficialią statistiką, todėl ja besiremianti politika gali tapti tiesiog neracionali ir neveiksminga. Visa tai lemia didelį pokytį vyriausybės surenkamoms bendro biudžeto pajamoms bei lėtina šalies ekonomikos augimą. Šio straipsnio tikslas − išskirti ir įvertinti veiksnius, darančius įtaką šešėlinei ekonomikai Lietuvoje bei visoje Europoje. Iškelti uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą išskirti šešėlinę ekonomiką lemiančius veiksnius, parengti metodiką, kuria remiantis bus atliktas šešėlinės ekonomikos veiksnių vertinimas, remiantis pateikta metodika atlikti skaičiavimus apie šešėlinės ekonomikos veiksnių vertinimą. Tyrimui atlikti taikyti tokie metodai: mokslinės literatūros analizė, koreliacinė, porinė regresinė ir daugialypė regresinė analizė. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausią įtaką šalies šešėlinei ekonomikai turi vidutinis darbuotojų atlyginimas, skurdo ir korupcijos lygiai šalyje, privalomieji mokesčiai bei infliacija. Atsižvelgus į šiuos rodiklius ir jų sąsają su šešėline ekonomika, būtų įmanoma mažinti šešėlio mastą šalyje. Pavyzdžiui, tyrime išsiaiškinta, kad vidutinis darbuotojų atlyginimas ir šešėlis turi atvirkščią priklausomybę – didinant šalies vidutinį atlyginimą, mažėja šalyje vyraujantis šešėlis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: BVP; Ekonominio augimo veiksniai; Mokesčiai; Nelegali veikla; Šešėlinė ekonomika; Factors of economic; Factors of economic growth; GDP; Growth; Illegal activity; Shadow economy; Taxes.

ENThe problem of the shadow economy exists in the majority of countries and, depending on its scale, affects the economic development of the state, the social well-being of companies and the population and the country’s policy. This economy distorts competition, has a negative impact on the country’s tax system and its structure and the distribution of state revenue becomes unregulated and distorted. This economic activity alters official statistics so a policy based on it can become simply irrational and ineffective. All this leads to a change in government-funded general budget revenue and slows down the country’s economic growth. The purpose of this article is to identify and evaluate the factors that influence the shadow economy in Lithuania and across Europe. Objectives: to analyse the factors influencing the shadow economy after the analysis of the scientific literature, to develop a methodology that will be used for the assessment of the shadow economy factors, based on the presented methodology prepare calculations about the estimation of shadow economy factors. The following methods were used for the research: analysis of scientific literature, correlation, pair regression and multiple regression analysis. The results have shown that average salary, levels of poverty and corruption in the country, compulsory taxes and inflation have the greatest impact on the country’s shadow economy. [From the publication]

• Mokesčių sistemos įtaka šešėlinei ekonomikai / Jūratė Savickienė, Jurgita Šitkauskienė. Laisvalaikio tyrimai 2022, Nr. 1 (19), p. 1-14.
• Šešėlinės ekonomikos pasirinktose Europos Sąjungos šalyse vertinimas / Aurimas Dzemyda. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai. 2022, 25, p. 119-124.
• The Methodologies of shadow economy estimation in the world and in Lithuania : whether the criterions fixing digital shadow are included? / Ligita Gaspareniene, Rita Remeikiene. Procedia economics and finance. 2016, 39, p. 753-760.