Julius Juzeliūnas : straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai

LTJulius Juzeliūnas (1916-2001) - vienas iškiliausių antrosios XX a. pusės lietuvių kompozitorių, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenininkas. Aktyvi ir visapusiška jo veikla turėjo didžiulės reikšmės Lietuvos kultūrai. Baigęs Šiaulių muzikos mokyklą (mokėsi vargonų ir alto klasėse), išbandęs jėgas vargonininko, choro dirigento, orkestro artisto profesijose, J. Juzeliūnas atsidėjo kompozicijos studijoms. 1948 m. jis baigė Kauno konservatoriją (Juozo Gruodžio kompozicijos klasė), po to trejus metus (1949-1952) tobulinosi Leningrado konservatorijos aspirantūroje (Viktoro Vološinovo kompozicijos klasė). Didelį muzikinės visuomenės susidomėjimą sukėlė jau pirmieji po konservatorijos baigimo parašyti stambūs J. Juzeliūno kūriniai - Antroji simfonija (1949-1951) ir ypač baletas "Ant marių kranto" (1953). Šie kūriniai sukurti laikantis pokario metais propaguotos liaudiškojo romantizmo krypties. Ilgainiui pastebimai evoliucionavęs J. Juzeliūno muzikos stilius vis dėlto išlaikė kai kuriuos esminius bruožus. Pažymėtina emocionalaus ir racionalaus prado derinys, mąstymo konstruktyvumas, polinkis į stambios formos instrumentinius žanrus. Visai J. Juzeliūno kūrybai būdingas tautinis savitumas, pagrįstas ilgametėmis lietuvių muzikinio folkloro ir jo konstruktyviųjų savybių studijomis. (Liaudies muzikos ir profesionaliosios kūrybos sąsajos tiriamos abiejose J. Juzeliūno disertacijose, apgintose Leningrade 1954 ir 1972 m.).Netrukus po operos "Sukilėliai" (1957) pastatymo uždraudimo, Komunistų partijos vadovams joje įžvelgus "nacionalistinių" motyvų (operos premjera Lietuvos operos ir baleto teatre įvyko tik 1977 m.), J. Juzeliūno kūryboje išryškėjo esminis posūkis modernizmo link. Septintojo dešimtmečio pradžioje sukurtose simfoninėse drobėse (Afrikietiški eskizai, Pasakalija-poema, Pelenų lopšinė) ir kamerinėje muzikoje ryžtingai atsisakyta tradicinės harmonijos stereotipų. Kompozitorius sukūrė ir ilgainiui vis labiau ištobulino originalų komponavimo metodą, lėmusį modernumo ir tautinio savitumo sintezę. Lietuvių liaudies melodikai būdingos intonacinės "ląstelės" persmelkė visą daugiasluoksnį muzikos audinį, suteikdamos jam nepakartojamą, specifinį skambesį. Brandžioje J. Juzeliūno kūryboje pabrėžiamas neoklasicizmui būdingas linearinis, polifoninis pradas. Nuo devintojo dešimtmečio juntami ir minimalizmo elementai; konfliktinė dramaturgija užleidžia vietą statiškajai, būsenų dramaturgijai, įsivyrauja variantinis tematizmo plėtros metodas. Tam turėjo įtakos ir neeuropinių muzikinių kultūrų (ypač Indijos) studijos, daugkartinės išvykos į Afrikos ir Azijos šalis. J. Juzeliūno kūrybinį kraitį (be minėtų kūrinių) sudaro dvi operos (antroji - "Žaidimas", pagal Friedricho Dürrenmatto apysaką "Avarija", sukurta 1969 m., dar nepastatyta), šešios simfonijos (1948, 1951, 1965, 1974, 1982, 1991), simfoni- ja-oratorija "Cantus magnificat" (skirta Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui, 1979), penki koncertinio pobūdžio kūriniai, solinė kantata "Gėlių kalbėjimas" (Jono Meko ž., 1985), keturi styginių kvartetai (1962, 1966, 1969,1980), "Ragamalika" medinių pučiamųjų kvintetui (1982), septynios sonatos įvairiems instrumentams, kiti kameriniai ansambliai, kūriniai vargonams, chorinė muzika, liaudies dainų išda.Daug J. Juzeliūno kūrinių pelnė tarptautinį pripažinimą. Baletas "Ant marių kranto" buvo pastatytas Vilniaus, Rygos, Lvovo, Talino teatruose, simfoniniai ir kameriniai kūriniai skambėjo daugelyje Europos šalių (Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje), JAV Mauricijuje. 1991 m. J. Juzeliūnui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Nuo 1952 m. vadovaudamas kompozicijos klasei Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos akademija), J. Juzeliūnas išugdė per keturiasdešimt kompozitorių. (Tarp jo mokinių - Feliksas Bajoras, Justinas Bašinskas, Jurgis ir Vytautas Juozapaičiai, Vytautas Jurgutis, Ričardas Kabelis, Vytautas Laurušas, Teisutis Makačinas, Rytis Mažulis, Vytautas Montvila, Onutė Narbutaitė, Antanas Rekašius, Gintaras Sodeika, Romualdas Twardowskis, Mindaugas Urbaitis.) Daugiau nei keturiasdešimt metų eidamas atsakingas pareigas Lietuvos kompozitorių sąjungoje, būdamas įvairių mokslo ir meno tarybų, redakcijų ir konkursų komisijų narys, J. Juzeliūnas daug nuveikė Lietuvos muzikinės kultūros ugdymo ir propagavimo labui. 1991 m. išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, jis aktyviai prisidėjo nustatant šalies mokslo ir studijų gaires. J. Juzeliūno visuomeninės veiklos apimtis ypač prasiplėtė prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, SSRS liaudies deputatas, Represijų Lietuvoje tyrimo centro Tarybos pirmininkas J. Juzeliūnas aktyviai dalyvavo klojant Lietuvos nepriklausomybės pamatus, rūpinosi okupantų represuotų asmenų teisėmis. 1996 m. J. Juzeliūnas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Julius Juzeliūnas; Kalbos; Kelionės; Kompozitoriaus asmenybė; Kompozitoriaus kūryba; Kompozitorius Julius Juzeliūnas; Muzikinis mąstymas; Muzikinė kultūra; Muzikos pedagogika; Pasaulio muzikos sistemos; Pokalbiai; Straipsniai; Sąjūdis; Tauta; Valstybė; Valstybės atkūrimas; Articles; Composer Julius Juzeliūnas; Composer's work; Consersations; Julius Juzeliūnas; Memories; Music pedagogy; Musical culture; Musical thinking; Nation; Speeches; State; State restoration; Sąjūdis; The personality of the composer; Travel; World music systems.

ENJulius Juzeliūnas (1916-2001) was one of the most prominent Lithuanian composers, theoretician of music, educator, and socially active personality. His work and manifold activities have significantly influenced development of Lithuanian culture. A graduate of the Šiauliai Music School (studied organ and viola) started his musical career as an organist, choirmaster, orchestra player, but eventually he devoted himself to the studies of composition. In 1948 he graduated from the Kaunas Conservatoire (class of composition under Juozas Gruodis). On graduating he took master seminars (1949-1952) at the Leningrad Conservatoire (class of composition under Viktor Voloshinov). His first large-scale works, written after graduation - Symphony No.2 (1949- 1951) and particularly the ballet On the Seashore (1953), have won favor from the audience from the start. Both works represented the folk romanticism trend propagated in the post-war years. In the years that followed Juzeliūnas' musical idiom underwent a noticeable evolution. However, it retained its essential features such as a coexistence of emotional and rational elements, a constructive way of thinking, penchant for large-scale instrumental genres. As a result of his many years studies of Lithuanian musical folklore and its structural qualities, a national character marks all Juzeliūnas’ works. (The connections between folk music and professional works are subject of research in Juzeliūnas’ both dissertations defended in Leningrad in 1954 and 1972).Soon after the opera The Insurgents was forbidden from staging due to some ‘nationalistic’ motifs perceived by the leaders of the Communist Party (the opera was premiered at the Lithuanian Opera and Ballet Theatre only in 1977), Juzeliūnas’ works exhibit a principle shift to modernism. In the symphonic (African Sketches, Passacaglia-Роет, Lullaby of the Ashes) and chamber music from early 60’s, the composer resolutely abandoned the stereotypes of conventional harmony. He shaped and later on elaborated an original composing method, which ensured the synthesis of modernity and national specifics to a great extent. The intonational ‘cells’ characteristic of Lithuanian folk melodies pierced all the many-layer musical textures, imparting a unique specific sounding. In his mature works, Juzeliūnas highlights linear, polyphonic qualities peculiar to Neo-Classicism. Since the 80’s his works display the emergence of some minimalist elements as well; a contrastive development gives place to some slight changes of static soundscapes and the variant method of the elaboration of thematic material becomes dominant. The studies of non-European (especially Indian) music cultures and his frequent visits to African and Asian countries undoubtedly encouraged these changes.The wealth of Juzeliūnas’ creative output (besides the mentioned works) includes two operas (the second - The Game based on the story Die Panne by Friedrich Dürrenmatt composed in 1969 has not yet been staged), six symphonies (1948, 1951, 1965, 1974, 1982, 1991), symphony-oratorio Cantus Magnificat (dedicated to the 400th anniversary of Vilnius University, 1979), five concerto-type works, solo cantata Flower Talk (text by Jonas Mekas, 1985), four string quartets (1962, 1966, 1969, 1980), Ragamalika for woodwind quintet (1982), seven sonatas for various instruments, other chamber ensembles, works for organ, choral music, harmonizations of folk songs. A great number of Juzeliūnas’ works have gained an international recognition. The ballet On the Seashore was staged at the Vilnius, Riga, Lvov, Tallinn theatres, his symphonic and chamber works were performed in many European countries (Poland, Germany, Belgium, Denmark, Holland, Finland, Sweden, Italy), the USA and Mauritius. Since 1952 Juzeliūnas headed the class of composition at the Lithuanian State Conservatoire (at present - Lithuanian Academy of Music), where he has trained over forty composers (among them - Feliksas Bajoras, Justinas Bašinskas, Jurgis Juozapaitis, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Jurgutis, Ričardas Kabelis, Vytautas Laurušas, Teisutis Makačinas, Rytis Mažulis, Vytautas Montvila, Onutė Narbutaitė, Antanas Rekašius, Gintaras Sodeika, Romuald Twardowski, Mindaugas Urbaitis). Due to his public activities in the course of over forty years, which included his work as Deputy Chairman of the Board of the Lithuanian Composers’ Union, a member of various education and art councils as well as editorial boards and competition juries, Juzeliūnas has greatly contributed to the development and promotion of the Lithuanian musical culture. [...]. [From the publication]