LTStraipsnis susideda iš dviejų esminių dalių. Po įvadinio teksto du pirmieji skyriai nagrinėja bendrąją politinę padėtį Vidurio Rytų Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Remiantis naujausia istoriografija atskleidžiami prieštaravimai tarp demokratinės politinės santvarkos normų ir politinio gyvenimo realijų, kas lėmė perėjimą prie diktatūrinių režimo formų po karo atsiradusiose valstybėse šioje Europos dalyje. Trečiajame, pačiame didžiausiame pagal apimtį skyriuje, nagrinėjama Lietuvos vidaus politinė raida XX a. trečiajame dešimtmetyje, privedusi prie valstybės perversmo 1926 m. ir sukarintos dešiniosios pakraipos organizacijos „Geležinis Vilkas“ atsiradimo. Atskleidžiant šios organizacijos veiklą panaudojama nauja archyvinė medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Ketvirtasis skyrius yra apibendrinamojo pobūdžio, jame išryškinami prievartos naudojimo bruožai esant nestabilioms santvarkoms Vidurio Rytų Europos valstybėse, fokusuojant dėmesį į „Geležinio Vilko“ organizacijos vaidmenį pereinamajame etape iš ankstyvųjų autoritarinių struktūrų į prezidentinės diktatūros fazę. Straipsnyje nevengiant atskleisti „Geležinio Vilko“ veiklos panašumų su Italijos fašistais kartu pažymimi ir skirtumai, nulemti kitokių Lietuvos socialinių ekonominių sąlygų ir kovos tarp politinių elitų ypatybių pasirenkant vieną ar kitą šalies nacionalinio integravimo kelią, atkreipiant dėmesį, jog 1926 m. perversmo iškelti į valdžios viršūnes Augustinas Voldemaras ir Antanas Smetona tuos kelius matė nevienodai.Reikšminiai žodžiai: "Geležinis Vilkas"; I Pasaulinis karas; Karas ir visuomenė; Kolektyvinė prievarta; Pirmais Pasaulinis karas; Politinės sistemos; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Sistemų kolizija; Vidurio-rytų Europa; "Iron Wolf"; Central and Eastern Europe; Collective violence; Eastern Europe; First World War; I World War; Lithuania; Political systems; Systems collision; War and society.