Elementorių kalba

LTElementorius, kaip pirmasis vaiko gimtosios kalbos ugdymo vadovėlis, svarbus ne tik pedagogikos istorijai bei didaktikai, bet ir kalbos istorijai. Todėl knygoje „Lietuviški elementoriai“ yra ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus straipsnis „Elementorių kalba“. Pradžiamokslių kalba apžvelgiama chronologiškai, tačiau kalbos tyrėją domina tik elementoriai, atspindintys mūsų raštijos, bendrinės kalbos formavimąsi. Pirmiausia nagrinėjama M. Mažvydo elementoriaus kalba: kokiomis raidėmis žymimi lietuvių kalbos garsai, kurios tarmės ypatybės vyrauja. Analizuojant Rytų Prūsijos elementorius, pabrėžiama, kad daugelio jų kalba nesiskyrė nuo to meto Prūsijos lietuvių religinių knygų rašomosios kalbos, kuri susiformavo vakarų aukštaičių tarmės pietinių šnektų pagrindu. Šiuose vadovėliuose daug archaizmų, senųjų formų, vis labiau juose gausėjo germanizmų. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII a. paprastų žmonių švietimui skiriama mažai dėmesio. Mokyklose vyravo lenkų kalba. Lietuvių valstiečiai steigė bakalorijas, kurioms reikėjo ir lietuviškų pradžiamokslių. Pirmųjų elementorių kalba artima Prūsijos lietuvių raštų kalbai, vėliau, XIX a. išleidžiama pradžiamokslių, kuriuose daugėjo žemaičių tarmės elementų, dar vėliau - vakarų ir rytų aukštaičių. Kritiškai vertinami elementoriai, parašyti rusišku alfabetu, pažymima, kad jie virto lietuvių rusinimo vadovėliais. Nuo „Aušros“ pasirodymo visoje Lietuvoje ėmė įsigalėti dabartinė bendrinė rašomoji kalba. Tačiau net XX a. pradžios elementoriuose dar pasitaikydavo atskirų tarmių ypatybių, skolinių, archaizmų. Pradžiamokslių kalba, rašyba kito drauge su lietuviškų raštų kalba, patyrė kitų kalbų įtaką, buvo kalbininkų norminama ir taisoma. Šie vadovėliai iš dalies atspindi ir mūsų raštijos raidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elementorius; Pradžiamoksliai; Rašymas; Švietimas; Didaktika; Pedagogika; Teaching; Writing; Education; Didactics; Pedagogy.

ENThe primer, as the first textbook intended for the development of child’s native language, is important not only to the history of pedagogy and didactics, but also to the history of language. For this reason the book Lietuviški elementoriai includes a paper by the academician Zigmas Zinkevičius, ‘The Language of Primers’. The language of primers is reviewed chronologically, yet the researcher is interested only in the primers which reflect the development of our writing and standard Lithuanian. The paper opens with the analysis of Mažvydas’ primer: what letters were used to represent the sounds of the Lithuanian language, which dialectal peculiarities prevailed. When analysing the primers of East Prussia, he points out that the language of many of them did not differ from the written language of the religious books of Prussian Lithuanians, which was based on the southern dialects of West High Lithuanians. These primers contained abundant archaisms, old forms, the number of Germanicisms was increasing. In the 16th-18th centuries, little attention was paid to the education of ordinary people. Schools were dominated by the Polish language. Lithuanian peasants founded country schools, which needed Lithuanian primers. The language of the first primers was close to the written language of Prussian Lithuanians. In the 19th century there appeared more primers with prevailing Samogitian elements, still later - with West and East High Lithuanian features. The author expresses his critical view of the primers in Cyrillic alphabet, remarking that they became the textbooks of Russification of the Lithuanians. Since the appearance of the Aušra, modern standard written Lithuanian started taking root all over Lithuania. However, even in the primers of the early 20th century there would still occur elements of particular dialects, borrowings and archaisms.The language and orthography of the primers changed together with the language of Lithuanian written texts was influenced by other languages, standardised and corrected by linguists. To a certain extent primers reflect the development of our writing. [From the publication]

• Lietuviškų elementorių kalbotyros terminai / Gita Kazlauskaitė. Lituanistica. 2002, Nr. 2, p. 63-83.
• Lingvistiniai ir kultūriniai lietuvių kalbos rašybos kodifikacijos pradžios aspektai / Vaida Buivydienė. Logos (Vilnius). 2021, 107, p. 137-144.
• Vėlyvo bendrinės kalbos su(si)kūrimo sociokultūrinės aplinkybės: lietuvių bendrinės kalbos atvejis / Vaida Buivydienė. Logos (Vilnius). 2019, 100, p. 190-197.