Lietuviškų elementorių raida

LTPedagogikos istorikė habilituota socialinių mokslų daktarė, profesorė Magdalena Karčiauskienė studijoje „Lietuviškų elementorių raida“ veda skaitytoją mūsų elementorių istorijos vingiais, stabteli prie svarbiausių pradžiamokslių, analizuoja jų atsiradimo priežastis - socialines, ekonomines, politines, aptaria autoriaus asmenybę, pedagogines pažiūras, didaktines pozicijas. Studijos pradžioje pateikiama elementoriaus samprata, apžvelgiami skaitymo ir rašymo mokymo metodai, jų kaita nuo Antikos iki šių dienų. Lietuviškų elementorių ištakas ir raidą autorė sieja su Vakarų Europos bei Rusijos švietėjų darbais, todėl ypač akcentuojamas didžiųjų pedagogų J. A. Komenskio, J. H. Pestalozzio, K. Ušinskio idėjų poveikis lietuvių kalbos mokymo pradžiamoksliams. Lietuviškų elementorių istorija pradedama nuo Mažosios Lietuvos pradžiamokslių, kurių pasirodymą lėmė plintanti reformacija. Pirmoji tokia knyga - Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai. Mokslas skaitymo rašto...“ Iki ne tik pirmoji lietuviška knyga, bet ir vadovėlis, padėjęs pagrindus demokratiškajai ugdymo krypčiai. Toliau aptariami XVII-XX a. pradžios Mažosios Lietuvos elementoriai, jų tobulėjimas, kartu nurodomi šių vadovėlių trūkumai - verstinių tekstų gausa, dvikalbiškumas. Didžiojoje Lietuvoje lietuviškas elementorius į mokyklą atėjo daug vėliau: tris šimtus metų skaitymo mokymo knyga lietuvių vaikams buvo katekizmas, dažniausiai lenkiškas. Tik XVIII a. antrojoje pusėje išleidžiamas pirmasis lietuviškas elementorius Didžiosios Lietuvos vaikams „Mokslas skaitymo rašto...“ Pats brandžiausias XIX a. elementorius - Kajetono Roko Nezabitauskio-Zabičio „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos“ (1824).Mokant skaityti, jame remiamasi žymiausių Europos pedagogų Komenskio bei Pestalozzio pradinio mokymo teorijomis, pateikiama pasaulietinio turinio tekstų, supažindinusių vaiką su aplinka, lietuvių tautosaka. Iš kitų XIX a. lietuviškų elementorių metodiniu ir kalbiniu požiūriu išsiskiria Simono Daukanto, Kajetono Aleknavičiaus, Mikalojaus Akelaičio, Motiejaus Marcinsko bei Antano Juškos vadovėliai. Skaudžiausias Lietuvos mokyklos istorijos tarpsnis - spaudos draudimo metai. Šį laikotarpį apibūdina du visiškai skirtingi reiškiniai: kirilica parašyti elementoriai, rusiškų mokyklų steigimas ir slaptoji (daraktorinė) lietuviška mokykla bei knygnešiai. XIX a. pabaiga - lietuvių tautinio atgimimo laikotarpis. Lietuvoje veikia, nors ir persekiojamos caro valdžios, slaptosios mokyklos, joms rašomi vadovėliai. Studijoje atskleidžiama Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Šliūpo veikla, jų pastangos išsaugoti lietuvių kalbą, raštą, kultūrą. „Varpe“ skelbiamas elementorių konkursas, pasirodo pirmosios vadovėlių recenzijos. Iš tuometinių pradžiamokslių geriausiai vertinami Antano Kriščiukaičio bei Povilo Višinskio elementoriai. XX a. pradžioje, panaikinus lietuviškos spaudos draudimą ir į mokyklas grąžinus lietuvių kalbą, atsirado būtinybė turėti ir naujų skaitymo mokymo knygų. Tačiau ne visi pirmieji bandymai buvo sėkmingi, nes vadovėlius rašė tam nepasirengę žmonės. Labiau pavykę buvo tik Juozo Damijonaičio, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio, Klemenso Skabeikos bei Jono Ilgūno elementoriai.Nepriklausomos Lietuvos elementorių tradicijas pokario metais tęsė pradžiamoksliai lietuvių emigrantų vaikams. Šie vadovėliai parašyti su didžiulio ilgesio gaida, neieškant originalesnių ar naujesnių skaitymo ir rašymo mokymo būdų, dažnai juos derinant prie anglų, vokiečių ar lenkų pradžiamokslių. Tačiau ir Amerikoje išleisti Mykolo Paltanavičiaus, Antano Rinkūno, Igno Malėno-Malinausko, Elenos Akmenskaitės-Ruzgienės, ir Lenkijoje Paulės Tamulevičiūtės, Juozo Vainos elementoriai žadino lietuvišką dvasią, padėjo nepamiršti lietuviško žodžio, tėvų žemės. Sovietų okupuotoje Lietuvoje per beveik penkiasdešimt metų išleisti tik keturi elementoriai. Pirmasis - Adomo Čiplio ir Stasio Pupeikio „Saulutė“. Šis, net du dešimtmečius ėjęs vadovėlis, išsiskyrė nuolat stiprėjusia sovietine ideologija ir menkesne, negu geriausių prieškario Lietuvos elementorių, metodine sandara. Pradinio skaitymo ir rašymo metodiką pokario Lietuvoje tobulino Laimutė Jakubauskienė ir Marija Gylienė elementoriuje „Vyturėlis“, vėliau - trijų dalių „Vyturėlyje ABC“. Pirmasis elementorius šešiamečiams, kurį parengė Laimutė Jakubauskienė ir Elena Marce- lionienė, „Vyturėlis ABC“ naujoviškos formos knyga - vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis kartu. Jame Jakubauskienė sukūrė nuoseklią rašymo mokymo sistemą, pagrįstą genetiniu principu. Pirmasis po nepriklausomybės atgavimo elementorius - E. Marcelionienės „Šaltinėlis“. Šiame lietuvių kalbos mokymo komplekte įgyvendinama kalbos ugdymo vidinė integracija, taikomas naujas, visuminis, rašymo mokymo principas. Karčiauskienės studijos baigiamosiose išvadose pažymima, kad elementorių raidoje savaip atsispindi įvairiapusė tautos istorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elementorius; Pradžiamoksliai; Rašymas; Švietimas; Didaktika; Pedagogika; Teaching; Writing; Education; Didactics; Pedagogy.

ENIn the study ‘The Development of Lithuanian Primers’, the historian of pedagogy, Doctor habil, in social sciences, professor Magdalena Karčiauskienė takes the reader along the winding paths of the history of our primers, lingers at the most important examples, analyses the social, economic, political causes of their appearance, discusses personalities, pedagogical views, didactic stands of their authors. The study begins with the presentation of the notion of a primer, overviews the methods of teaching reading and writing and their evolution from the times of Antiquity to the present day. The sources of Lithuanian primers are linked by the author to the works of West European and Russian educators, therefore great emphasis is laid on the impact of ideas of the great pedagogues J. A. Comenius, J. H. Pestalozzi, К. Ushinski upon the primers for Lithuanian language teaching. The starting point in the history of Lithuanian primers is linked to the primers in Lithuania Minor. Their appearance was determined by the spread of the Reformation. The first book of this type is Martynas Mažvydas’ Katekizmo prasti žodžiai. Mokslas skaitymo rašto... (Simple words of catechism. Teaching of reading the written...). It is not only the first Lithuanian book, but also a textbook which laid the foundation for the democratic trend in education. Further the author discusses the primers of Lithuania Minor in the 17th-early 20th centuries, and their improvement. The shortcomings, such as the abundance of translated texts, bilingualism, are not overlooked either. [...]. [From the publication]

• Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais / Vaida Buivydienė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. 1-21.
• Žemaitės kanonizavimas: kritika, švietimas ir Raštų leidyba (1895-1918) / Ramunė Bleizgienė. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 205-306.
• Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje / Ramunė Bleizgienė. Literatūra. 2020, t. 62 (1), p. 45-72.