Etika ir ontologija: Hanso Jonaso atsakomybės imperatyvo paieška technikos amžiuje

LTStraipsnyje Hanso Jonaso atsakomybės imperatyvo paieška technikos amžiuje užklausiama sutelkiant dėmesį į etikos ir ontologijos santykio problemą. Pirmiausia etikos ir ontologijos santykio problemiškumas išryškinamas platesniame kontekste: aptariama tradiciškai įsitvirtinusi teorinio ir praktinio proto perskyra, šiuolaikinės diskusijos ontologijos ir etikos santykio klausimu bei Martino Heideggerio mėginimas prie pamatinės ontologijos sugrįžti fenomenologinės štai-būties analizės, savitai inkorporavusios praktinį matmenį, terminais. Pažymima, kad fiksuodamas žmogaus buvimo ir veikimo būdo pokyčius technikos amžiuje Jonas kaip tik iš dalies ir seka Heideggeriu. Straipsnyje teigiama, kad technikos fenomenas yra konstitutyvus Jonasui formuluojant atsakomybės imperatyvą. Be to, ontologijos ir etikos ryšį paliudija ir Jonaso orientacija į tikrovišką etiką bei ontologinį etikos grindimą.Tačiau sykiu parodoma, kad Jonas įžvelgia Heideggerio būties anonimiškumo pavojų, galintį panaikinti etinį matmenį ir priversti rezignuoti būtinybės akivaizdoje. Straipsnyje daroma išvada, kad, vengdamas šio būties anonimiškumo, Jonas skelbia savotišką neoaristotelizmą, pasireiškiantį teleologine būties samprata. Kartu straipsnyje suabejojama, ar aristoteliškoji teleologija gali būti pakankama atsvara viešpataujančiam šiuolaikinės technikos anonimiškumui. Galbūt etika, užuot ieškojusi pagrindimo ontologijoje, turi išlikti alternatyva jai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anonimiškumas; Etika; Hansas Jonas; Ontologija; Technika; Anonymity; Ethics; Hans Jonas; Ontology; Technology.

ENArticle deals with the problem of relationship between ethics and ontology in Hans Jonas’ search for the imperative of responsibility in the age of technology. One can see the relationship between ontology and ethics as problematical not only because of the traditional distinction between the theoretical and practical reason, but also because of the Martin Heidegger’s attempt to return to fundamental ontology in terms of the henomenological Dasein analysis which differently incorporates the practical dimension. Jonas follows Heidegger when he notices that the nature of human action has changed in the technological age. The author of the article maintains that the phenomenon of technology is constitutive for Jonas’ formula of the responsibility imperative. Furthermore, the relationship between ontology and ethics is confirmed by Jonas’ orientation towards the real or genuine ethics (wirkliche Ethik), as well as towards the ontological grounding of ethics.However, Jonas’ stand against anonymity of Heidegger’s being, which can annul the ethical dimension and make one to resign facing necessity is also stressed. The article concludes that avoiding this anonymity Jonas declares the teleological notion of being as a kind of neo-Aristotelianism. The article questions whether the Aristotelian teleology can offer an adequate counterbalance for the dominant anonymity of modern technology. Maybe ethics should remain as an alternative to ontology instead of seeking for its ontological grounding. [From the publication]

• Etinio subjekto re-konstravimas / Danutė Bacevičiūtė. Athena. 2017, Nr. 12, p. 223-241.
• Hanso Jonaso atsakingos politikos vizija technologinėje civilizacijoje / Linas Jokubaitis. Athena. 2021, Nr. 16, p. 109-123.
• The Personalistic view of responsibility: case study / Šliužaitė Vilma, Anužienė Laimutė, Anužis Aivaras. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2015, Nr. 26, 1 pdf (19 p.).