Tikėjimo vardan: religinės brolijos Kaune XVII-XVIII a.

LTXVII-XVIII a. Kaune parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia bei kiekvienas čia rezidavęs vienuolynas globojo bent po vieną religinę broliją. Savo bažnytine ir karitatyvine veikla brolijos aktyviai įsiliedavo į parapijos gyvenimą, stiprino kauniečių tarpusavio ryšį ir gerokai praskaidrindavo miestietiškos kasdienybės monotoniškumą. Brolijos savo įstatais akcentavo sąmoningą ir aktyvų tikėjimo išpažinimą, saviugdą, nuolatinį darbą ir auką kitiems. Dauguma jų tapo sambūriais, sušvelninančiais skirtingų luomų ir socialinių sluoksnių ribas: dažnai brolijoms priklausydavo ne tik miestiečiai, bet ir bajorai. Moterys neretai brolijose turėdavo tokias pat pareigas kaip vyrai. Tiesa, itin dažnai įvairių brolijų vyresniųjų postus, greta dvasininkų, užimdavo Kauno miesto valdžios atstovai. Būta ir uždarų brolijų, kurių nariais galėdavo tapti tik rinktiniai asmenys-tokios brolijos Kaune buvo jėzuitų Marijos sodalicija bei Literatų brolija. Tik konkrečios profesijos asmenimis apsiribodavo ir amatininkų brolijos. Kiekviena brolija turėjo savo šventąjį globėją, tačiau kartu visas jas vienijo didelis dėmesys Švč. Mergelei Marijai, kurios kultas itin išpopuliarėjo XVII-XVIII a. LDK visuomenėje. Savo savitumą brolijos stengėsi pabrėžti kiekvienai būdinga skiriamąja atributika-specaliais ženklais, apranga, vėliavomis, procesijų altorėliais. Kiekviena brolija turėjo savarankišką, juridiškai netgi nuo savo vienuolyno atskirą nekilnojąmą turtą bei iždą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Religija; Brolijos.

ENIn the 17th-18th century in Kaunas parish, the Church of St Paul and St Peter and each monastery that operated in the 17th-18th century patronized at least one religious fraternity. By its ecclesiastical and charitable activity fraternities actively immersed into life of the parish, strengthened interrelations of residents of Kaunas, and cleared monotony of urban routine. Fraternities accentuated conscious and active profession of faith, self-education, regular work, and sacrifice to others. Most of them turned into assemblies that mitigated boundaries between different estates and social stratums: frequently fraternities involved not only townspeople but also the noblemen. Women had the same responsibilities as men. Although, next to clergy, the senior positions of various fraternities were taken by Kaunas municipal government representatives. There were closed fraternities as well. Only chosen individuals were able to become members of such fraternities as Kaunas Jesuit sodality of Mary and fraternity of Literates. Craftsmen fraternities were limited to individuals of specific profession. Each fraternity had its own saint patron, although they were united by extensive attention toward Holy Mary, the cult which became especially popular in society of the Grand Duchy of Lithuania in the 17th-18th century. Fraternities were trying to accentuate their individuality by specific distinctive attributes—special signs, clothing, banners, and procession altars. Each fraternity had an independent immovable property and treasury that was even legally independent of its monastery.