"Nėr vardo tinkamo, yra tik jausmas..."

LTStraipsnyje aptariama Friedricho Schleiermacherio išplėtota jausmo samprata. Keldamas sau tikslą atkurti religijos teises, pažeistas Apšvietos sekuliarizuotos kultūros, Schleiermacheris kartu bando apginti ir Naujųjų laikų racionalizmo užgožtą jausmą. Jis atmeta požiūrį, kad religija tėra pažinimo ar moralės forma. Anot Schleiermacherio, religija negali būti grindžiama nei morale, nei mokslais ar metafizika. Religijos esme jis laiko ne mąstymą ar veiklą, bet jausmą, tiksliau, – visiškos priklausomybės jausmą. Tokią vidinio išgyvenimo formą Schleiermacheris traktuoja kaip betarpišką savimonę. Remiantis prielaida, kad Schleiermacherio tekstus galima skaityti kaip fenomenologinius aprašymus Husserlio prasme, straipsnyje nagrinėjamas būdas, kuriuo ontologinė betarpiškos savimonės struktūra yra reprezentuojama tuose tekstuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Jausmas; Religija; Savimonė; Schleiermacheris; Feeling; Phenomenology; Religion; Schleiermacher; Self-consciousness.

ENArticle deals with the concept of feeling by Friedrich Schleiermacher. Aiming to reestablish the privileges of religion, violated by the secular culture of the Enlightenment, Schleiermacher tries to defend the rights of feeling debased by the modern rationalism. He denies that religion is a form of knowledge or morality. To Schleiermacher, religion cannot be based on morality nor on metaphysics or science. According to him, the essence of religion is neither thinking nor acting, but the feeling or, more specifically, feeling of absolute dependence. Such form of inner experience Schleiermacher identifies as immediate self-consciousness. Supposed that Schleiermacher’s texts can be treated as phenomenological descriptions in the Husserlian sense, the article deals with the ways of representating the ontological structure of the immediate self-consciousness in those texts. [From the publication]