Naujausios lietuvių esė ir poezijos knygos: ką kalba pavadinimai

LTStraipsnyje nagrinėjami 2000 – 2005 m. Lietuvoje išleistų esė ir poezijos knygų pavadinimai. Daugiausia dėmesio kreipiama į tuos autorius, kurie šiuo laikotarpiu yra išleidę ir esė, ir poezijos rinkinius. Reikia pastebėti, jog autorius ne visada pasirenka tokį knygos pavadinimą, kuris išsamiai atspindi paties rinkinio esmę. Esė knygų pavadinimuose nėra intencijos, kad skaitytojas iš anksto atspėtų teksto prasmę. Tokia knygos pavadinime paslėpta prasmė buvo būdinga ankstesniųjų laikotarpių autoriams, pvz. Eduardo Mieželaičio „Nereikalingas žmogus“ (1997 m.). Įdomu, jog tik vienos iš analizuotų esė knygų pavadinime (Sigito Parulskio „Miegas ir kitos moterys“) įvardytas asmuo. Dažniausiai dėmesio centre yra veiksmas: rašymas, šokimas, miegojimas, žaidimas. Šalia taip pat yra daug žodžių, įvardijančių publikuojamą tekstą: kronikos, katalogai, tekstai, ženklai. Esė knygų pavadinimuose pastebėtina ir kryptis, kai autorius siekia išreikšti, atskleisti save; pavadinimai sudaryti naudojant oksimoroną ar paradoksą („Nuogi drabužiai“, „Suplanuotos akimirkos“, „Liūdnas malonumas“). Tiek poezijos, tiek esė knygų pavadinimai tarsi išreiškia kitokį pasaulį. Lyginant esė ir poezijos knygų, parašytų tų pačių autorių, pavadinimus, analizė parodė, kad poezijos knygų pavadinimai dažniausia rodo atsiribojimą, atsiskyrimą, išimtį („Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis“ ir kt.), o esė knygų pavadinimai yra tarsi nuorodos į tęstinumą (pvz. rašymą). Taip pat galima pastebėti bendrą esė žanro dominavimo tendenciją šiandieninėje lietuvių literatūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eseistika; Knygos pavadinimas; Essay; Title of a book.

ENApplying semantic, structural, and comparative approach this article analyzes the titles of the essay and poetry books published in Lithuania in 2000-2005. The focus is on those authors, who published both poetry and essay books during this period. It must be noticed that the titles of the books not always are strategically chosen to reflect and summarise the essence of the book by the author. There is no intentionality in the titles of the essay and the meaning is not so predictable or implied by itself from the title as it was earlier, e.g. “Unwelcome Man” (1997) by Eduardas Mieželaitis. It is interesting that only one title of the essay books analyzed (“Sleep and Other Women” by Sigitas Parulskis) exposes a person. Usually the focus is on the action – writing, dancing, sleeping, playing; besides, there are a lot of words related to the published text: chronicles, catalogues, texts, signboards. In the titles of the essay books a direction can be seen to uncover and express oneself; the titles are constructed using oxymoron and paradox (“Naked clothes”, “Planned Moments”, “Sad Pleasure”). Both the titles of the poetry and essay books stress some other world. Comparing the titles of the essay and poetry books by the same author the analysis revealed that the titles of the poetry books show some kind of writer’s withdrawal, parting, or leave-taking (“Last But One Poems”, “Actor Withdraws”, “After Eighteen Years: Farewell to Jabloniškės”); and the titles of the essay books are directed to continuity, e.g. writing. It can reflect a general tendency of the dominance of the essay genre in contemporary Lithuanian literature. [From the publication]