Apie šventybę

LTDvidešimto amžiaus pradžioje „šventybės“ sąvoka pasirodė filosofų, sociologų ir religijos istorikų žodyne. Bendras šių skirtingų požiūrių bruožas buvo pripažinimas, kad šventybė yra aukščiausia visuotinė gyvenimo vertė bei prasmė ir kaip tokia turi būti priešinama pasaulietiškumui. Tačiau šalia šventybės / pasaulietiškumo priešpriešos šventybei būdinga ir imanentinė pozityvios, gyvybę teikiančios galios, ir pavojaus, implikuojančio griežtą draudimą paliesti tai, kas šventa, priešprieša. Straipsnyje pirmiausia bandoma parodyti, kad pastaroji priešprieša yra pamatinis šventybės bruožas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Durkheimas, Emilis; Religija; Religijos fenomenologija; Windelbandas, Wilhelmas; Šventybė; Durkheim, Emile; Holy; Phenomenology of religion; Religion; Windelband, Wilhelm.

ENAt the beginning of the 20th century the term "holy" has emerged in the vocabulary of philosophers, sociologists and the historians of religions. Common characteristics of these different interpretations were recognition that the holy is the ultimate total value and meaning of life and as such must be opposed to the profane. Besides the opposition of holy / profane, however, the holy includes some immanent opposition of a positive, vitalizing power and a danger that implicate rigorous prohibition against the touching the holy objects. The main aim of the article is to show that last mentioned dichotomy is fundamental feature of the holy. [From the publication]

• Šventybės importas ir stebuklo lauko steigtis / Vaiva Klajumaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 69, p. 11-22.
• Vaizduotės ir pojūčių klausimas: apie religinio meno suvokimą / Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Vaizdų tekstai - tekstų vaizdai / sudarytojos Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P. 12-51.