Alexandre’o Kojeve’o filosofinė evoliucija: nuo hėgelizmo į natūralizmą

LTStraipsnio tikslas – atskleisti pamatinius Alexandre’o Kojeve’o Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio interpretacijos principus ir parodyti hėgeliškas prancūzų filosofo požiūrio į žmogų ir istoriją ištakas. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kojeve’o Hegelio interpretacijoje sutinkamai žmogaus žmogiškumo sampratai; Kojeve’o istorijos filosofijos interpretacija aptariama tik bendriausiais bruožais, kiek to reikalauja jo žmogaus sampratos išryškinimo uždavinys. Siekiama atskleisti paradoksalios Kojeve’o dualistinės antropologijos dinamiką – homo sapiens tapimą žmogumi, kuris, pasak provokuojančios jo interpretacijos, pasibaigus istorijai sugrįš į gyvūno būklę. Nors Kojeve’as plačiau neišvystė savo požiūrio į nužmoginantį pasaulinės istorijos raidos pobūdį, šiandien tai yra dažniausiai su jo vardu siejama koncepcija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Gyvūniškumas; Istorijos pabaiga; Kova dėl pripažinimo; Laisvė; Žmogus; Animality; Anthropology; End of history; Freedom; Human being; Struggle for recognition.

ENThe article examines the fundamental premises of Alexandre Kojeve’s interpretation of Hegel’s philosophy, the source of his views on the genesis of humanity and history. The paper is focused on the French philosopher’s attempt to explain how Homo sapiens becomes a human being. This explanation can only be understood within the framework of his dualistic anthropology, which is reconstruced in the article. Kojeve’s philosophy of history is discussed only in so far as it helps to understand his anthropology. The article reveals the paradoxes of Kojeve’s dualistic anthropology. According to his provocative assertions, at the end of history human beings will return to the state of animality. Kojeve left us with only short fragmentary assertions about the idea of the end of history, however, today he is most widely known for this provocative idea. [From the publication]