Veiksmažodžio langyti etimologija : Bei Dwasse Diewo...lange ant Wandinio BB I Moz 1 2

LTStraipsnyje analizuojamas mažai žinomas J. Bretkūno veiksmažodis langyti, lango, langė „sklandyti, siūbuoti, kilnotis“. Analizė parodė, kad šį veiksmažodį (kaip ir jo žemaitiškąjį giminaitį langoti) galima kildinti iš baltiškos šaknies *leng- (*lang-)/*ling- „supti(s), t. y. kelti/ leisti“. Rytų baltų kalbose neišliko šakninis veiksmažodis *leng(i)a, tačiau tokį žodį turėjo senoji prūsų kalba. Latvių kalboje ir lietuvių tarmėse iš veiksmažodinės šaknies *leng-/*ling- atsišakojo sta-kamieniai rezultatyvai *ling-st-a „linksta, svyra“ ir lietuvių tarmėse a-kamienis su bendraties priesaga ėti – lingėti, linga. Baltų kalbose iš šaknies *leng-/*ling- susidarė nemaža iteratyvinių vedinių. Be aptariamųjų veiksmažodžių su priesagomis -ī-/-ā- (lie. langyti ir langoti turi panašios struktūros atitikmenų ir latvių kalboje), atirado nemaža įvairių vedinių su priesagomis –au-/-uo- (lie. linguoti, la. liguot). Iš tos pačios šaknies susidarė ne tik veiksmažodinių, bet ir vardažodinių vedinių. Greičiausiai nagrinėjamųjų veiksmažodžių giminaitis yra būdvardis lengvas bei daiktavardis langas. Baltiškąją šaknį *leng- (*lang-)*ling- galima kildinti iš ide. *leng(h)*. Kitų giminiškų kalbų šakniniai atitikmenys patvirtina pr. erlāngi „iškelia“ reikšmės senumą. Reikšmės „linguoti“, „svyruoti“, „linkčioti“ ir pan. atsiranda iteratyviniuose vediniuose, su daryba susijęs ir aptariamosios šaknies semantinis suartėjimas su „lenkti“. Kadangi nagrinėjamasis veiksmažodis langyti užrašytas tik J. Bretkūno darbuose, jis gali būti vakarų baltų žodis, gal net J. Bretkūno prūsizmas.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Struktūra; Daryba; Vartojimo plotas; Atitikmenys giminiškose kalbose; Etimologija; Werb; Structure; Word-formation; Usage area; Ein relative languages; Etymology.

ENThe article analyzes a little-known verb of J. Bretkūnas, langyti, lango, langė “to hover, to swing, to surge”. The analysis showed that the verb (like its Samogitian relative langoti) may be derived from a Baltic stem *leng- (*lang-)/*ling- “to sway, i.e. to lift/let”. The stem verb *leng(i)a did not survive in the eastern Baltic languages, although the Prussian language had it. Sta-stem resultatives *ling-st-a “bows, slopes” as well as a-stem verb with an infinitive suffixes ėti – lingėti, linga - derived from the verbal stem *leng-/*ling- in the Latvian language and Lithuanian dialects. A number of iterative derivatives were formed from the root *leng-/*ling- in the Baltic languages. Next to the discussed verbs containing suffixes -ī-/-ā- (Lith. langyti and langoti have equivalents of similar structure in the Latvian language), numerous different derivatives with the suffixes –au-/-uo- (Lith. linguoti, Lat. liguot) appeared. Not only verbal but also nominal derivatives were formed of the same root. Most probably, an adjective lengvas (Eng. light) and a noun langas (Eng. window) are relatives of the discussed verbs. The Baltic root *leng- (*lang-)*ling- can be derived from ide. *leng(h)*. Root equivalents of other kindred languages prove the oldness of the meaning of a Pr. erlāngi “raises”. The meanings “to swing”, “to hover”, “to nod” occur only in iterative derivatives; the semantic approach of the discussed root to “to bow” is related to the formation as well. As the analyzed verb langyti is recorded only in the works of J. Bretkūnas, it can also be a western Baltic word or even a Prussicism of J. Bretkūnas.