Skirtingų emigracijos bangų JAV lietuvių katalikų identiteto žymės: lietuvių kalba ir katalikybė

LTIstorikams ir sociologams tebediskutuojant lietuvių emigracijos periodizacijos ir terminijos klausimais, vis dėlto sutinkama, kad galima išskirti tris masiškiausias emigracijos iš Lietuvos bangas. Pirma jų – ekonominė, vykusi XIX a. antroje pusėje - XX a. pradžioje. Šios emigracijos bangos atstovai JAV vadinami – „grynoriais“. Antra, politinė, lietuvių išeivijos banga per Lietuvą nuvilnijo XX a. penktame dešimtmetyje. Jos atstovai vadinami „dipukais“. Trečia, arba dabartinė emigracijos banga, taip pat ekonominė, prasidėjo XX a. devintąjį dešimtmetį ir tęsiasi iki šiol. Skirtingų lietuvių emigracijos bangų atstovų identitetai taip pat nevienodi. Šiame straipsnyje aptariami skirtingų emigracijos bangų lietuvių katalikų JAV santykiai XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – šešto dešimtmečio pradžioje. Nagrinėjamu laikotarpiu vienu metu toje pačioje erdvėje atsidūrus grynorių ir dipukų emigracijos bangos lietuviams katalikams, išryškėjo jų skirtingumas. Konstruojant JAV lietuvių katalikų tapatybę, lietuvių kalbai ir katalikybei skirtingų emigracijos bangų atstovai teikė skirtingą reikšmę: grynoriai pirmenybę teikė katalikybei, o dipukai – lietuvių kalbai. Tokiu būdu lietuvių kalba ir katalikybė tapo tarpusavyje konkuruojančiais JAV lietuvių katalikų etnoreliginio identiteto veiksniais. Konkuruojančios JAV lietuvių katalikų grupės rėmėsi ir nevienodais socialinių tinklų modeliais: grynoriai – parapija, dipukai – lietuvių bendruomene. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių emigracijos istorija; Amerikos lietuviai; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Katalikai.

ENWhile historians and sociologists continue to discuss the questions of periodization and terminology of Lithuanian emigration, they nonetheless agree that three mass waves of emigration from Lithuania may be identified. The first wave in the second half of the 19th c. and the early 20th c. was economic. In the US, representatives of this wave were referred to as grynoriai (greenhorns). The second or political wave of emigration rose in Lithuania in the 1940s. Its representatives were called dipukai (displaced persons, DPs). The third or current wave of emigration, which is also economic, began in the 1980s and has continued to date. Identities of the different waves of Lithuanian emigration are different too. The paper discusses the relations of Lithuanian Catholics of different waves of emigration in the US in the late 1940s and the early 1950s. The simultaneous presence of Lithuanian Catholics from the waves of greenhorns and DPs in the same space during the subject period highlighted their differences. In constructing the identity of US Lithuanian Catholics, representatives of the different waves of emigration attached different importance to the Lithuanian language and Catholicism: the greenhorns gave priority to Catholicism, while the DPs preferred the Lithuanian language. Thus the Lithuanian language and Catholicism became competing factors of the ethnoreligious identity of US Lithuanian Catholics. The competing US Lithuanian Catholic groups also depended on different models of social networks: the greenhorns acted on the basis of the parish, while the DPs opted for the Lithuanian community.