LTŠiame straipsnyje parodoma, kaip įvairios grupės – gentys, rasės, religinės ar ideologinės bendruomenės – patenka į monologinę poziciją, nepastebėdamos savo pačių ribotumo. Šiuo atveju jos laikosi prielaidos, kad yra „visuotinės“, visa aprėpiančios ir atstovaujančios „tikrajai“ tikrovei. Tie, kurie laikosi tokios pozicijos, nepastebi, kad be dialoginio įsivėlimo išvis nebūtų jokios pozicijos. Šiuo atveju dialoginis įsivėlimas drauge leidžia suvokti savąją poziciją ir jos ribas pagal santykį su kitomis pozicijomis. Be to, monologinė pozicija turi tendenciją apibūdinti kitus kaip priimančius tuos apibūdinimus ir tampančius monologo dalimi. Straipsnyje aptariami būdai, kaip išsivaduoti iš monologinio būvio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialogas; Monologas; Rasė; Riba; Skirtumas; Visuotinumas; Dialogue; Difference; Limit; Monologue; Race; Universality.
ENThe main theses of the article show the ways that various groups, whether ethnic, racial, religious or even ideological fall prey to monological positions without recognizing their own limitations. Thus they assume a “universal” position as all inclusive and true to reality itself. Those who hold such a position are not cognizant that without dialogical engagement there would not be a position. In this sense, the dialogical encounter allows one to have a position and its limitation. Moreover, monological positions tend to define others in such a way, that the others accept such definitions and become part of a specific monologue. The article is designed to show the ways of extricating oneself from monological posturing. [From the publication]