Antropocenas kaip vaizduotės problema

LTŠiandien antropoceno sąvoka įžiebia karštas tarpsritines diskusijas, tačiau kartu ir nurodo į reprezentacinės vaizduotės krizę. Kaip yra atskleidęs Bonneuil (2015), teorinėje polemikoje dominuoja keturi esminiai naratyvai, kuriais mėginama apibrėžti konkretų, geologinę epochą transformavusį, veiksnį. Tačiau, priešingai nei daugumoje šių diskursų, straipsnyje, pasitelkiant Haraway, Stengers ir Castoriadis’o konceptualines nuostatas, teigiama, kad šiandienos aplinkodairinė krizė negali būti išspręsta vien tik diagnostiniais metodais. Vardo suteikimo problema visų pirma reikalauja vaizduotės atsinaujinimo, kuris leistų angažuotis aktyviam veiksmui ir etinei atsakomybei, o kartu būti grindžiama metamorfinėmis paties žmogiškumo procedūromis. Kitaip tariant, norėdami „suprasti antropoceną“, turime pradėti nuo radikalaus pokyčio būtinybės. Antropocenas gali būti traktuojamas kaip „mobilizuojantis terminas“ tik tokiu mastu, kuriuo jis numato paties žmogaus metamorfozę, o kartu naujas santykių su aplinka formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antropocenas; Gaja; Radikali vaizduotė; Reprezentacija; Anthropocene; Gaia; Radical imagination; Representation.

ENThe concept of the Anthropocene stimulates interdisciplinary discussions as well as points to the crisis of representative imagination. As demonstrated by Bonneuil (2015), there are at least 4 main narratives aiming to determine the factor that has transformed the geological epoch. However, against these assumptions, re-interpreting Haraway’s, Stengers’, Castoriadis’ stances, the article argues that today’s environmental crisis cannot be solved by diagnostic procedures; instead, it requires a radical renewal of imagination that would result in actions grounded on the metamorphic procedures of those facing the challenge. In other words, in order to “understand the Anthropocene”, we must recognize the need for a radical change. The Anthropocene may be a mobilizing term only insofar as it expresses the metamorphosis of the human being itself and accounts for new relationalities of material engagement with our environments. [From the publication]