Kada iš tiesų prasidės antropocenas? Apie dar vieną galimą antropoceno termino reikšmę
LTStraipsnyje analizuojamas konceptualusis antropoceno termino turinys, argumentuojant, kad ne tik privalu šio termino reikšmę susieti su griežtais moksliniais kriterijais, kuriais remiantis būtų galima nustatyti antropoceno, kaip naujos geologinės epochos, pradžią, bet ir dera šį terminą apmąstyti filosofiškai, atskleidžiant humanitarinę ir etinę jo prasmę. Autoriaus požiūriu, šio termino reikšmė ir kriterijai, kuriais remiantis nusakoma antropoceno esmė bei nustatoma chronologinė jo pradžia, neturėtų būtų aklai siejami tik su konkrečiais ryškiausiais gamtos mokslų atradimais ir svarbiausiais technologiniais išradimais, ženklinančiais vieną ar kitą žmonijos fizinės galios augimo etapą. Šie kriterijai neturėtų būti vienpusiškai siejami ir su paprasčiausiu faktu, kad Žemės gyvybės istorijoje žmonija iškilo kaip nauja ir numanomai – paties žmogaus požiūriu – svarbiausia biologinė rūšis, todėl nuo jos atsiradimo momento ar tam tikro konkretaus jos raidos etapo esą būtina skelbti naujos geologinės epochos pradžią. Minėtų kriterijų nepakanka sieti ir su šiaip akivaizdžiu faktu, jog šiuolaikinė žmonija tapo nauju reikšmingu geologinės raidos veiksniu, darančiu svarią įtaką planetos klimatui, biologinei įvairovei ir net pačiai planetos geologijai (remiantis šiuo faktu teigiama, jog būtent nuo to momento, kai žmonijos įtaka tampa reikšminga visos planetos mastu, esą ir būtina pradėti skaičiuoti tos naujos geologinės epochos laiką). Antropoceno termino reikšmė straipsnyje analizuojama kitų terminų, įvardijančių įvairius geologinius laikotarpius, ypač kainozojaus eros epochas, kontekste. Tai leidžia suprobleminti ir naujai interpretuoti antropoceno sąvokoje regimą semantinių dėmenų, nurodančių į žmogų (gr. anthrōpos „žmogus“) ir naujumą (gr. kainos „naujas“), sąsają.Straipsnio autorius siūlo naują antropoceno termino reikšmės interpretaciją, kuria remiantis antropoceno esmė būtų suvokiama kitaip nei ji yra suvokiama dabar, o sykiu kitaip būtų apibrėžiami ir kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima atpažinti šios epochos pradžią. Siūlant šią alternatyvią termino reikšmės interpretaciją, ne tik nekeičiamas pats naująją geologinę epochą įvardijantis žodis, bet ir nuosekliai remiamasi jo etimologija. Autorius kviečia apmąstyti antropoceną iš etinės perspektyvos ir susieti šio termino reikšmę ne su žmogaus sukurtų technologijų galia, o su etiniu žmogaus tobulėjimu, turėdamas galvoje ne tiek pavienius žmones, kiek visą žmoniją kaip etine prasme naujo žmogaus personifikaciją. Remiantis siūlomu nauju antropoceno termino reikšmės skaitymu, antropoceno pradžią derėtų pradėti skaičiuoti ne nuo „naują“ geologinės raidos etapą žyminčio momento, kai žmogus tampa pajėgus daryti reikšmingą, bet, deja, dažniausiai destruktyvią įtaką visos planetos mastu, o nuo to momento, kai žmogus, pasiekęs naują etinio ir ekologinio sąmoningumo pakopą, t. y. būtent šiuo atžvilgiu tapęs „nauju žmogumi“ (anthrōpos kainos), taptų pajėgus apriboti savo egoistinį ekspansyvumą visos planetos ir joje egzistuojančios gyvybės labui.Autoriaus įsitikinimu, jei tikrąją antropoceno termino reikšmę, taigi ir antropoceno esmę bei kriterijus suvokiame būtent taip, tenka pripažinti, jog antropoceno, kaip naujos geologinės epochos, pradžios mums dar teks palaukti: nors pavienių „naujųjų žmonių“, kurių sąmonė jau yra etikos (visų pirma ekologinės etikos) požiūriu transformuota, yra nemažai, kritinė jų masė toli gražu dar nepasiekta, nes visa žmonija, kaip visuma, planetos mastu kol kas elgiasi aklai, iracionaliai, nevaldomai ir destruktyviai, sėdama pražūtį sau pačiai ir visos planetos gyvybei – žmonija elgiasi taip, lyg tebebūtų personifikuotas „senasis žmogus“. Todėl, straipsnio autoriaus įsitikinimu, užuot tuščiai, objektyvistiškai ir pasyviai svarstydami apie jau esą prasidėjusį antropoceną kaip įvykusį faktą, kurio nesame pajėgūs nei atšaukti, nei pakeisti, pačią antropoceno sąvoką privalome sieti ne su nuogais faktais, o su siektinais tikslais, su nauja etine sąmoningesnės ir atsakingesnės žmonijos vizija, sykiu dėdami visas pastangas, kad antropocenas, kaip etiškai transformuoto „naujojo žmogaus“ epocha, ateitų kiek įmanoma greičiau. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antropocenas; Etika; Geologija; Holocenas; Anthropocene; Ethics; Geology; Holocene.
ENThe author of the article examines the concept of the Anthropocene in terms of criteria that might define the true meaning of this term and, in case the Anthropocene has already begun or is anticipated in the near future, would clearly indicate the onset of this new geological epoch. The author claims that the Anthropocene should be understood in a novel way. It is argued that the true meaning of this concept should not be tied to specific technological innovations in human history – the innovations that have greatly empowered humanity and established it as a significant planetary force on a geological scale – nor to the simple fact that the human race has evolved and already exerts a huge “new” and “significant” influence on the Earth’s climate, biology, and geology. In the author’s opinion, the meaning of this concept should be defined in ethical terms. While retaining the present linguistic form of this term, we should reinterpret its meaning in a novel way. As we know, the word Anthropocene is a combination of two Greek roots as constituent morphological parts of it: the first root relates this term to the concept of man, or human being (from the Greek noun anthrōpos, meaning “man, human being”), and the second one relates it to the concept of newness, novelty (from the Greek adjective kainos, meaning “new”).In the author’s opinion, instead of defining the Anthropocene as a distinct geological epoch, simply by referring to the fact that the current state of planetary life is “new” because of geologically significant human activity, we should tie the true meaning of this term and the criteria of the future onset of the Anthropocene as a new geological epoch to the possibility of such (currently only hypothetical) human being that would emerge as a completely new being, “new man” (kainos anthrōpos) in an ethical sense – a new man that would be radically different from the present man who is, unfortunately, the “old”, ethically unreformed and untransformed, human being. It is very important to stress that when we speak about this “new man”, “new human being”, we should have in mind the whole of humanity, mankind as a whole, not only individual human beings: currently, from the ethical standpoint, humanity as a whole performs quite poorly on a global scale, though there are many “new” and “good” individual human beings around us. Such “new man”, “new human being”, understood as the entire humankind personified, would not only be able, if sees fit and so wishes, to exert a tremendous influence on the planet, but also to curb one’s selfish ambitions for the sake of the whole planet and thus act ethically for the benefit of the whole Earth. We should only regret that the Anthropocene conceived in this way has not yet arrived – but we might hope that such an epoch will someday come. And we should make our best efforts to make it come sooner. [From the publication]
