Kaimo turizmo plėtra Lietuvoje gamtiniai veiksniai
LTAnalizuojant gamtinių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų koncentraciją Lietuvoje, pagrindžiamas tyrimo aktualumas bei formuojama ir iškeliama tyrimo problema - kurių gamtinių išteklių rodikliai, kaip kaimo turizmo plėtros gamtiniai veiksniai ir sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse akivaizdžiai siejasi? Kaip žinoma per 2005-2016 metų laikotarpį kaimo turizmo sodybų skaičius ženkliai išaugo visoje šalyje (atitinkamai 398 - 661 sodybos). Būtent kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas, skatina išsiaiškinti gamtinių išteklių sąsają su sodybų koncentracija Lietuvos apskrityse. Teoriniu aspektu akcentuojami pagrindiniai kaimo turizmo plėtros ypatumai bei gamtinių išteklių samprata ir klasifikacija, taip pat gamtinių išteklių, kaip kaimo turizmo plėtros gamtinių veiksnių, svarba. Remiantis išskirtais esminiais kaimo turizmo gamtiniais ištekliais/elementais (1. Kraštovaizdis (gamtos elementų visuma); 2. Vandens telkiniai; 3. Miškai; 4. Vidutinė metinė temperatūra; 5. Dirvožemio derlingumas), atliekamas kartografinis kaimo turizmo sodybų koncentracijos Lietuvos apskrityse gamtinių išteklių atžvilgiu tyrimas. Taip pat, siekiant pagrįstesnių rezultatų, atliekamas kiekybinis tyrimas, analizuojant gamtinius išteklius ir kaimo turizmo sodybų išsidėstymą viename iš Lietuvos administracinių vienetų - Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskritis pasirinkta, kaip viena iš keturių daugiausiai kaimo turizmo sodybų, apimančių ir didelį gamtinių išteklių potencialą turinti teritorija. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados: vietovės tinkamumą kaimo turizmo plėtrai nusako gamtinių veiksnių komplekso elementų santykis toje vietovėje bei jų gausos pasiskirstymas teritorijoje. Žinoma kiekvienas analizuotas išteklius sudaro tam tikras prielaidas ir galimybes stiprinti bei plėsti kaimo turizmą gamtinių veiksnių atžvilgiu.Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad gamtiniai ištekliai turi tiesioginį ryšį su kaimo turizmo sodybų dislokacija. Šiuo atveju ištirti gamtiniai veiksniai (vandens telkiniai ir dirvožemio derlingumas) turi tiesioginę sąsają analizuojant ryšį tarp šių veiksnių ir kaimo turizmo sodybų lokalizacijos. Taip pat atlikus atvejo tyrimą Klaipėdos apskrityje nustatyta, kad gamtinių išteklių sąsaja su kaimo turizmo sodybų išsidėstymu skirtinguose rajonuose yra nevienoda. Labiausiai ji jaučiama Kretingos ir Šilutės rajone, kur gamtiniai ištekliai turi itin didelę reikšmę kaimo turizmo sodybų koncentracijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamtiniai ištekliai; Kaimo turizmas; Kaimo turizmo plėtra; Development of rural tourism; Natural resources; Rural tourism.
ENIn the process of analyzing natural factors and concentration of rural tourism farmsteads in Lithuania, research relevance and the exploratory questions described - how indicators of natural resources, natural factors of rural tourism development and the concentration of farmsteads in Lithuania’s regions are related? As it is known, during the period of 2005-2016 the number of rural tourism farmsteads in Lithuania has increased from 398 to 661. The growth of rural tourism farmsteads is the main reason behind the need to find the connection between natural resources and the concentration of farmsteads in Lithuania’s regions. Based on theoretical aspects, significance of main features of rural tourism development, concept and classification of natural resources and natural resources as natural factors of rural tourism development are specified. Based on exceptional natural resources/elements of rural tourism (1.Landscape (entity of natural elements); 2.Water bodies; 3.Forests; 4.Average annual air temperature; 5. Soil fertility),cartographical research of rural tourism farmsteads concentration in Lithuania’s regions is performed. In order to ensure the representativeness of the results, quantitative research is performed as well - natural resources and locations of rural tourism farmsteads in one of Lithuania’s regions (Klaipėda region) are analyzed. Region of Klaipėda one of four Lithuania’s regions with most rural tourism farmsteads and has the biggest potential of natural resources - due these facts this exact region was chosen. Following conclusions were drawn lastly: the suitability of a territory to develop rural tourism depends on the relationship with natural factors in the territory and their distribution in the area. Each analyzed resource has a premise to strengthen and expand rural tourism based on natural factors.Summing results of the research it is clear that natural factors have relationships with location of rural tourism farmsteads. In this exact case examined natural resources (water bodies and soil fertility) have a direct connection with locations of rural tourism farmsteads. Also after performing case analysis of Klaipėda region it was found that relations between natural resources and locations of rural tourism farmsteads are different. The biggest differentiation is seen in districts of Kretinga and Šilutė, where natural resources have a great significance to the concentration of rural tourism farmsteads. [From the publication]
- Strateginio valdymo ypatumai kaimo turizmo sektoriuje / Margarita Išoraitė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 3 (16), p. 81-92.
- Šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų pritaikymas Lietuvoje / Laura Lazarevaitė, Asta Raupelienė, Dalia Perkumienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr. 1 (6), p. 117-124.
- Vakarų lietuvos kaimo turizmo paslaugų teikėjų sociodemografinių charakteristikų ypatumai / Aušrinė Armaitienė, Jurgita Raišutienė Klaipėdos universitetas. Tiltai. 2002, Nr. 2 (19), p. 1-9.
