Sveikatos turizmo sąvokos traktuotė ir raiška

LTStraipsnyje analizuojama sveikatos turizmo sąvokos traktuotės įvairovė ir raiška. Straipsnio įvadinėje dalyje pagrindžiamas temos aktualumas, problemos laukas, formuluojamas straipsnio tikslas, uždaviniai, pristatoma tyrimo metodologija. Teorinėje straipsnio dalyje mokslo publikacijų metaanalizės metodu atskleidžiama sveikatos turizmo sąvokos apibrėžtis bei jos sąsajos su sąvokomis - medicinos turizmas, sveikatinimo ir sveikatingumo turizmas. Lietuvos ir užsienio mokslininkai pateikia įvairius sveikatos turizmo sąvokos apibrėžimus. Nagrinėjant sąvokos sampratą, būtina atskleisti sampratos struktūrą, o ją pagrindžiant iškyla poreikis pristatyti sveikatos turizmo poreikio ir raiškos ypatumus tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste (Stephano, R., Conell., J. ir Ko., Rovaitienė, G. ir kt.). Pastarieji aspektai pristatomi antrajame poskyryje. Sąvokos traktuotė taip pat nagrinėta ir dokumentų bei teisinės bazės analizės pagrindu. Straipsnis apibendrinamas, pateikiant išvadas, kurios patvirtina, kad nėra vieno apibrėžimo sveikatos turizmo sąvokai nusakyti. Sąvoka sveikatos turizmas moksliniame ir praktiniame diskurse apima medicinos turizmą, sveikatinimo turizmą ir sveikatingumo turizmą. Sveikatos turizmas labiausiai paplitęs Tailande, Indijoje, Meksikoje, Turkijoje, Ukrainoje bei Skandinavijos šalyse. Lietuvos atveju sveikatos turizmas sparčiai vystomas, ypač Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose, kuriuose suteikamos sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugos. Lietuvoje aptinkama mineralinio vandens šaltinių, gydomojo purvo, geoterminių vandenų, sveikatos turizmui palankios ne tik gamtinės, bet ir klimato sąlygos. Medicinos turizmo srityje lyderiauja odotologija, plastikos chirurgija ir kardiologinių ligų gydymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Medicinos turizmas; Sveikatingumas; Sveikatingumo turizmas; Sveikatinimas; Sveikatos turizmas; Turizmo paslaugų vartotojas; Consumer of tourism services; Health tourism; Medical tourism; Wellness tourism.

ENIn this article there are analyzing different health tourism definitions and interpretations of academic and juristic fields. At the beginning we are justifying the importance of this topic, its problems, we are formulating the purpose of this work, goals and it’s research methodology. In theoretical part of this article, using meta-analysis method, method is revealing scientific publications of health tourism definitions and its links to definitions of medical tourism and wellness tourism, using Lithuanian and foreign scientists’ definitions, suggestions, differences and similarities. Analyzing structure of the definition on the basis of Stephan, R., Conell., J. and Co., G. Rovaitiene, and others, the need is emerging to clarify aspects of health tourism on national and international levels. The latter aspects are introduced in the second section of this paper. The analysis of conception is also made on the basis of juristic ground and its documentation. Therefore, in the third section we are examining the classification and regulation of health tourism to expose the practical aspect of it. The generalization of this article confirms that there is no sole definition of health tourism. The definition health tourism in academic and practical fields includes medical tourism and wellness tourism. The most popular destinations of health tourism are: Thailand, India, Mexico, Turkey, Ukraine and Scandinavian region. Health tourism in Lithuania is quickly developing especially in resorts and health resorts where are the resources and foundations needed to attract health tourists. Lithuania is rich of mineral water sources, curative mud, geothermal water it has friendly climate and nature. Leadership of medical tourism belongs to dentistry, plastic surgery and cardiovascular diseases treatment. [From the publication]