Smurtinio elgesio kaitos svarba užkertant kelią smurtui artimoje aplinkoje

LTStraipsnyje analizuojama darbo su smurtautojais artimoje aplinkoje svarba, užkertant kelią smurtui artimoje aplinkoje. Remiantis tarptautiniais standartais, statistikos duomenimis ir atliktu empiriniu tyrimu (interviu su ekspertais, vykdančiais smurtinį elgesį keičiančias programas) pabrėžiamas smurtinės elgsenos kaitos būtinumas, mokant smurtautojus elgtis nenaudojant smurto, keičiant smurtinės elgsenos modelius. Straipsnyje analizuojama smurtinį elgesį keičiančių programų veiksmingumo problema. Atsižvelgiant į sudėtingą smurtinio elgesio keitimo programų poveikį ir remiantis užsienio moksliniais tyrimais, straipsnyje pabrėžiamas kompleksinio požiūrio į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje būtinumas. Kiekvienu konkrečiu ir individualiu atveju darbas turėtų būti vykdomas ne tik su atskiru žmogumi (teikiant pagalbą ir apsaugą nuo smurto nukentėjusiam žmogui / dirbant su smurtautoju), taip pat pagal galimybes dirbant su pora (smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu asmeniu), bet ir bendruomenės mastu keičiant požiūrį į darbo su smurtautojais poreikį bei kuriant ir įgyvendinat prevencines priemones, skirtas smurtui artimoje aplinkoje mažinti. Smurtinį elgesį keičiančio darbo sėkmė gali priklausyti nuo gebėjimo sukurti suderintą ir visapusišką bendruomenės atsaką, sustiprinant žinią, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra toleruojamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Smurtas artimoje aplinkoje; Smurtinės elgsenos kaita; Darbo su smurtautojais veiksmingumas; Domestic violence; Changes of abusive behavior; Evaluation of effectiveness of programmes for violent offenders.

ENThis article analyses intervention programmes of violent behavior against intimate partners. Peculiarities of work with domestic abusers in Lithuania and in other countries are discussed. The research was based on the analysis of scientific literature, international standards, official statistics and empirical data (interviews with experts conducting violent behavior change programmes). The article focuses on the problem of measuring the effectiveness of domestic violence perpetrator programmes. On the one hand, based on research on working with abusers in other countries, it can be concluded that violent behavior modification programmes do not provide a clear basis for asserting the effectiveness of intervention programmes. On the other hand, research also suggests that working on changing violent behavior is worthwhile, even with the small number of people who have changed their violent behaviors, because such work is more effective than doing nothing. In the individual case, interventions should be carried out not only with the individual (providing assistance and protection to the victim/working with the abuser) but also, where possible, with the couple (the abuser and the victim together), as well as changing the community’s attitudes towards the need to work with perpetrators, and developing prevention measures against domestic violence. [From the publication]

• Pakartotinio smurto prieš sutuoktinę/partnerę rizikos įvertinimo galimybės taikant B-SAFER metodiką / Alfredas Laurinavičius, Rita Žukauskienė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 103-110.
• Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje kaita: darbo su smurtavusiais asmenimis plėtros perspektyvos Lietuvoje / Ilona Michailovič, Svetlana Justickaja, Rasa Vaičiūnienė, Vaidas Viršilas. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, 2021. 114 p.
• Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis / Ilona Michailovič, Svetlana Justickaja, Rūta Vaičiūnienė, Vaidas Kalpokas, Evaldas Visockas. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2019. 68 p.