Kriminologinio žinojimo konstravimas: tarpdalykinių kriminologijos studijų formavimosi ir vykdymo patirtis Vilniaus universitete

LTStraipsnyje iš socialinio konstrukcionizmo perspektyvos pristatomas dar mažai tyrinėtas modernios Lietuvos kriminologijos istorijos aspektas – kriminologinių studijų atsiradimas, formavimasis ir vystymasis Vilniaus universitete. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kontinento universitetuose, kriminologija paprastai buvo dėstoma teisės fakultetuose ir mokyklose. Tačiau Vilniaus universitete praeito šimtmečio paskutinį dešimtmetį susiklostė unikali situacija, kai Filosofijos fakultete kriminologinius kursus ėmė dėstyti sociologai ir psichologai, kurie nuo 1999 m., padedant Teisės fakulteto dėstytojams, pradėjo vykdyti sociologinės ir psichologinės pakraipos kriminologijos magistro studijų programas. Vėliau sukaupta patirtis sudarė sąlygas 2017 m. atsirasti tarpdalykinėms kriminologijos bakalauro studijoms. Viena vertus, tokių studijų atsiradimas būtų neįmanomas be ilgamečio glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp Vilniaus universiteto sociologų, psichologų ir teisininkų, o kita vertus, – be aktyvaus jaunos kriminologų kartos, kurios nemaža atstovų dalis buvo minėtų magistro kriminologinių studijų absolventai, įsitraukimo į šį studijų organizavimo procesą.Straipsnyje pažymima, kad kriminologijos studijų atsiradimui ir formavimuisi didelę įtaką darė tiek bendros kriminologijos vystymosi tendencijos Europos ir Šiaurės Amerikos universitetuose, tiek konkreti Vakarų Europos akademinių institucijų bei jų atstovų metodinė pagalba ir organizacinė parama. Straipsnio autoriai taip pat pristato ir detaliai aprašo tiek magistro, tiek bakalauro studijų kūrimo proceso eigą: įvardijami šių programų iniciatoriai ir rėmėjai, aptariama studijų programų sandara, analizuojama tarpdalykinė diegiamo kriminologinio žinojimo specifika bei apibrėžiamos formuojamos kriminologo profesijos kompetencijos. Straipsnyje įvardijami iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduriama arba artimiausiu laiku teks susidurti tiek programos vykdytojams, tiek jų studentams, taip pat ir jų galimi sprendimai, kurie leistų užtikrinti kokybiškų, šiuolaikinius poreikius atitinkančių kriminologijos studijų vystymąsi ir plėtrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstrukcionistinė; Konstrukcionistinė perspektyva; Kriminologijos studijos; Perspektyva; Tarpdalykiškumas; Constructionist perspective; Criminology studies; Interdisciplinary.

ENTaking a social constructionists perspective, the article presents not widely known sides in the development of modern Lithuanian criminology related to the emergence, formation and development of criminological studies at Vilnius University. Since the emergence of the first criminological courses in Lithuanian academic institutions, they, as in other European continent universities, were usually taught in law faculties and schools. However, in the mid of 1990s, a unique situation occurred at Vilnius University, where sociologists and psychologists started teaching criminological courses at the Faculty of Philosophy. Later, in 1999, with the methodical help of the Faculty of Law, the teaching staff of the Faculty of Philosophy developed and implemented two-year masters programs in sociological and psychological criminology. The gained educational experience in managing and implementing interdisciplinary criminology programs at Vilnius University paved the way for introducing in 2017 new interdisciplinary bachelor study programme in criminology.On the one hand, the emergence of such studies would be impossible without long-term close and constructive collaboration between the sociologists, psychologists and lawyers of Vilnius University and, on the other, - without the active involvement of the new generation of young criminologists in the educational process. Authors emphasise, that the emergence and development of the criminology studies in Lithuania was influenced by both the developmental context of criminology at European and North American universities and the methodological and organisational support, which Lithuanian criminologists had been receiving from their colleagues from western academic institutions. Authors also present and describe the developmental process of both master and bachelor studies: they introduce the leaders, organisers and lecturers of these programs, observe their structure and inner consistency, analyse the role of interdisciplinarity in organising criminology studies. The article identifies the challenges and problems facing both the teaching and learning processes and their potential solutions, which should ensure the quality of studies, their correspondence to the state-of-art methods in criminological research and practical needs of contemporary society. [From the publication]

• Country survey : criminology, crime and criminal justice in Lithuania / Aleksandras Dobryninas, Gintautas Sakalauskas. European journal of criminology. 2011, Vol. 8, no. 5, p. 421-434.
• Criminology in Lithuania: restoring paradigms / Aleksandras Dobryninas. Handbook of the history and philosophy of criminology / edited by Ruth Ann Triplett. New York: John Wiley & Sons, 2018. P. 406-421.
• Kriminologija / Viktoras Justickis. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2001-2004. 2 d.
• Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2001-2004 / Rasa Ališauskienė, Aleksandras Dobryninas, Laima Žilinskienė; Transparency International. Lietuvos skyrius. Vilnius : Eugrimas, 2005. 118 p.
• Lietuvos kriminologijos raida 1918-2017 m.: šimtmečio patirtis / Alfredas Kiškis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. 1 pdf (170 p.).
• Policijos spauda Lietuvoje 1920-1940 metais / Eugenijus Palskys. Jurisprudencija. 2000, Nr. 16 (8), p. 86-98.