In which language should the Jews pray? Linguistic russification on Russia's Northwestern frontier, 1863-1870

LTStraipsnio tiriama carinio rėžimo kalbinė politika Šiaurės Vakarų krašto žydų atžvilgiu po 1863-64 m. sukilimo, o tiksliau, kaip vietiniai Rusijos imperijos pareigūnai šiame regione vertino žydų lingvistinę situaciją ir kokius teikė siūlymus dėl jos keitimo. Tyrimas atskleidė, kad negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą ar po taip vadinamo Sausio sukilimo prasidėjusi „rusifikacija“ buvo negatyvus reiškinys žydų atžvilgiu. Visų pirma daugelį priemonių, kurių ėmėsi carinė valdžia ne tik rėmė, bet ir inicijavo maskilimai. Antra, daugelis įvestų ar tik pasiūlytų priemonių buvo gana radikalios, tačiau atidžiau panagrinėjus, paaiškėja, kad dauguma vietos pareigūnų žydų „rusifikacijai“ neteikė tokios pat reikšmės kaip kad kitų nedominuojančių etninių grupių asimiliacijai. Jie laikėsi nuostatos, kad žydai, kaip dominuojanti miestų gyventojų grupė, kuri paprastai perima to šalies, kurioje gyvena, kalbą, yra palankesnė rusifikacijai, nei, pavyzdžiui, lietuviai. Galiausiai nuo XIX a. 6-tojo dešimtmečio vidurio tarp vietinių Šiaurės Vakarų krašto valdininkų, bent ideologiniam lygmenyje, išryškėjo tendencija vengti aktyvesnių žydų asimiliavimo veiksmų.Reikšminiai žodžiai: Lingvistinė situacija; Žydų tautybės gyventojai; Žydų rusifikacija; Vilnius; Kaunas; Minskas; Vitebskas; Mogiliovas 1863-1870 m.; Linguistic situation; Jewish population; Russification of the Jews; Vilnius; Kaunas; Minsk; Vitebsk; Mogilev in 1863 -1870.

ENThe article studies language politics of the Tsar’s regime in the Northwestern region towards the Jews after the rebellion of 1863-1864, namely, how local officials of the Russian Empire evaluated linguistic situation of the Jews in this region and what suggestions they provided in order to change it. The research shows that one cannot answer definitely the question whether russification, which started after the so-called January rebellion, was a negative phenomenon for the Jews. Firstly, not only they supported many measures taken by the tsarist authorities, they initiated them maximally. Secondly, many introduced or only suggested measures were quite radical, however, at a closer look it becomes evident that the majority of local officials did not render the same importance to russification of the Jews as to assimilation of other minor ethnic groups. They held the view that the Jews as of a dominant group of city inhabitants, which usually adopted the language of the country they lived in, were more apt for russification than for instance the Lithuanians. Finally, from the mid 50’s of the 19th century the local officials of the Northwestern region at least on the ideological level avoided active measures forcing assimilation of the Jews.

• Nationality statistics and russian politics in the mid-nineteenth century / Darius Staliūnas. Lithuanian historical studies. 2005, vol. 8, p. 95-122.
• Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 538 p.
• Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840-1928 : aspirations, challenges. and progress / Susanne Marten-Finnis. Bern : Peter Lang, 2004. 197 p.
• Может ли католик быть русским? О введении русского языка в католическое богослужение в 60-х годах XIX вeка / Дариус Сталюнас. Российская империя в зарубежной историографии. Работы последних лет: Антология. 2005. P. 570-588.
• Русь: путь к Украине : украинские земли в составе Польши и Литвы / А. Речкалов. Киев : Книга, 2009-2012. 2 kn.