„Miegančių šunų žadinimas“: ar sovietų Lietuvoje vyko tylioji seksualizacija?

LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar galima užčiuopti bet kokios formos viešosios kultūros seksualizaciją sovietų Lietuvoje ir ką tai reiškė? Tai daroma nagrinėjant, kaip atsirandančius vaizdus priėmė ir suvokė auditorija, kuriai jie buvo skirti. Analizuojami dviem žurnalams – Švyturiui ir Nemunui – 7 deš. skaitytojų siųsti laiškai, atsakymai į anketų klausimus ir redakcijų atliktų apklausų protokolai. Teigiama, kad viešai publikuotus vaizdus interpretuodama kaip seksualizuotus skaitytojų interpretacinė bendruomenė kūrė seksualizuotos kultūros prasmę ir kūrė save kaip tos kultūros dalį. Šį procesą siūloma vadinti „tyliąja kultūros seksualizacija“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seksualinė revoliucija; Tylioji kultūros seksualizacija; Švyturys; Nemunas; Sexual revolution; Quiet sexualisation of culture; Švyturys; Nemunas.

ENThe social and cultural changes that transformed the Western world so rapidly and radically in the 1960s and 70s were known as ‘sexual revolution’ primarily because they led to an overall sexualisation of popular culture. The paper analyses the forms of the sexualisation of public culture in Soviet Lithuania and offers an interpretation of its overall meaning. Rather than regarding it through a quantitative analysis of the sexualised images that appeared in public, the paper will consider the phenomenon of sexualisation through the accounts of the ‘interpretative community’—i.e., the target audience that was meant to receive and perceive the content. Two magazines (Švyturys and Nemunas) serve as the main objects of analysis. The paper examines the readers’ letters, questionnaire forms, and protocols with reader requests. The analysis identifies the main topics that were driving the reader responses and the ensuing debates on the sexualised images in the 60s (emancipation of women, difference between art and pornography, education of the youth), and identifies several forms of relating to the sexualised images (questions of feminist emancipation, elimination of eroticism, profanation of sexuality). The paper concludes with the thesis that the ‘interpretative community’ of magazine readers grasped the meaning of cultural sexualisation by encountering the sexualised images in public and identifying itself as a part of that culture. Due to the conservative ideological control, the public sexualisation was relatively moderate and restrained, while the reader reactions and debates were rather intense and pressing, which is why the paper proposes to name this phenomenon as ‘quiet sexualisation of culture’. [From the publication]

• Laisvė vaikšto nuoga: vizualiosios kultūros seksualizacija (1988–2006) / Kotryna Bėčiūtė. Naujasis Židinys - Aidai. 2021, Nr. 7, p. 12-20.
• Minties kolektyvizacija : cenzūra sovietų Lietuvoje / Arūnas Streikus. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2018. 437 p.
• Nihil obstat : Lietuvos fotografija sovietmečiu / Margarita Matulytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. 384 p.
• Skyrybų visuomenė. Ištuokų raida, veiksniai, pasekmės / Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras], 2012. 129 p.