Tyliojo modernizmo herojus naujų sovietmečio tyrimų šviesoje: socialinis skulptoriaus Vlado Vildžiūno portretas

LTStraipsnyje, žvelgiant į praeitį iš dabarties, naujų sovietmečio tyrimų, atsivėrusių šaltinių perspektyvos, bandoma rekonstruoti pirmosios pokario kartos modernisto, skulptoriaus Vlado Vildžiūno (1932–2013) socialinį portretą. Publikacijoje socialinis (lot. socialis – visuomeninis) menininko portretas atskleidžia talentingo, oficialiai pripažinto1 skulptoriaus gyvenimo okupacinėje aplinkoje elgsenos normas, neformalių ir oficialių socialinių ryšių tinklaveikų persipinimą, kūrybinės autonomijos siekių strategijos taktikas. Chronologinės skulptoriaus Vildžiūno socialinio portreto rekonstrukcijos ribos – 1952–1990 m. – aprėpia šaltojo karo epochą nuo Stalino represijų link Chruščiovo atlydžio (atšilimo) – atšalimo, Brežnevo stagnacijos iki Gorbačiovo „glasnost“ ir „perestroikos“, vedusios į Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Skulptoriaus kūrybinėje biografijoje jos skyla į dėl politinių priežasčių užsitęsusių studijų Lietuvos SSR valstybiniame dailės institute (1952–1961), įsitvirtinimo (1962–1975), oficialaus pripažinimo (nuo 1976) tarpsnius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Scialinis menininko portretas; Studijų byla; Neformalių ir oficialių socialinių ryšių tinklaveika; Kūrybinės autonomijos strategijos taktikos; Artist’s social portrait; Studies file; Networks of informal and formal; Strategic tactics of art autonomy.

ENThe paper utilises the perspective of the recent soviet studies as well as the newly opened sources to reconstruct the social portrait of Vladas Vildžiūnas (1932–2013), a Lithuanian modernist of the first post-WWII generation. The resulting social [Lat. socialis – ‘public’] portrait of the artist reveals Vildžiūnas as an ambitious, talented, and officially renowned sculptor1 with his everyday patterns of behaviour within the oppressive system, his network of informal and official connections, as well as his creative strategies. The time frame of this chronological reconstruction—1952–1990—covers the period of the Cold War which spans from Stalin’s repressions and Khrushchev Thaw, through Brezhnev Stagnation, and up until Gorbachev’s Glasnost and Perestroika, with the latter eventually leading to Lithuanian independence. In terms of the sculptor’s creative biography, these stages are reflected by the periods of his extended studies in the LSSR State Institute of Art (1952–1961); the period of him as an established professional (1962–1975); and the period of official recognition (since 1976).These periods are analysed by focusing on the grand forces—the combination of the political, economical, social, cultural, and technological factors that shaped the behavioural norms within the oppressive system: – the circumstances around the studies at the LSSR State Institute of Art; – the networks of informal and official social relations; – a set of strategic tactics the sculptor used for his creative autonomy2— namely, technological independence; connection with the West; the reasons of legalisation and aims of the Jeruzalė Garden informal community of sculptors. [From the publication]

• Čiurlionio kelias menininko 100-ojo ir 150-ojo jubiliejų minėjimo kontekste / Margarita Janušonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2021, t. 100, p. 167-196.
• Dominikonai Lietuvos kultūroje / Viktoras Petkus. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 1049 p.
• Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaita: vėlyvasis sovietmetis ir nepriklausomybės laikotarpis / Kęstutis Šapoka. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2022, Nr. 2 (51), p. 7-54.
• Marija Gimbutienė ... iš laiškų ir prisiminimų / sudarė Živilė Gimbutaitė, Kornelija Jankauskaitė. Vilnius : Žaltvykslė, 2005. 450 p.
• Minties kolektyvizacija : cenzūra sovietų Lietuvoje / Arūnas Streikus. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2018. 437 p.
• Nailono uždanga. T. 1, Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika / Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. 352 p.
• Skulptoriaus dosje: Vladas Urbanavičius / parengė Giedrė Jankevičiūtė ; priedus į anglų kalbą vertė Zuzana Šiušaitė. Kaunas [etc.] : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2009. 231 p.