Kultūrinė rezistencija ar maištaujantis oportunizmas? Tylusis modernizmas kaip Lietuvos architektų 1955-1990 m. laikotarpio atsiminimų strategija
LTRemiantis pirmosios pokario architektų modernistų kartos, vadinamos „lietuviškojo modernizmo mokyklos“ tėvais, Vytauto Edmundo Čekanausko, Vytauto Brėdikio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių, Algimanto Mačiulio, Justino Šeiboko atsiminimais, straipsnyje nagrinėjama, kas laikytina kultūrine rezistencija vėlyvojo sovietmečio (1955–1990) Lietuvos architektūroje, kodėl ir kaip buvo sukonstruotas kultūrinės rezistencijos architektūroje naratyvas ir kiek tai susiję su dabar atsirandančiais tyliojo modernizmo pasakojimais?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūros istorija; Modernizmas; Čekanauskas; Nasvytis; Brėdikis; Šeibokas; Mačiulis; History of architecture; Modernism; Čekanauskas; Nasvytis; Brėdikis; Šeibokas; Mačiulis.
ENThe paper discusses the idea of ‘cultural resistance’ or ‘quiet modernism’ by analysing the records (in the form of interviews, papers and books) of the first generation of the post-WWII Lithuanian modernist architects (Vytautas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Algimantas and Vytautas Nasvytis, Algimantas Mačiulis, and Justinas Šeibokas), also known as the founders of the ‘Lithuanian school of modernism’. This generation of architects emerged in the late 1950s, when it started criticising the Stalinist architecture, realising important public objects in city centres, and occupying increasingly prominent positions in academia and the world of architecture, which eventually led to the formation of a particular cultural elite. This story of success might seem unrelated to the notion of ‘cultural resistance’ (or ‘quiet modernism’) often mentioned by the architects themselves.The paper concludes with the analysis of the evolution of and the ‘grand narrative’ behind this architect group that shared the same values and employed certain ‘quiet motifs’. The research also focuses on analysing how this myth has been reconstructed after the 1990. In conclusion, the paper argues that the notions of compromise, adaptation, and subversive opportunism—rather than ‘cultural resistance’—are more appropriate to describe the architectural and urban practices of the aforementioned generation of architects. [From the publication]
- Architectural criticism in the Soviet Lithuania 1958-1988: vision of the new architecture in the specialized periodicals / Algimantas Grigas. Journal of sustainable architecture and civil engineering 2023, Vol. 33, no. 2, p. 58-72.
- Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / Algimantas Mačiulis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. 311 p.
- Architektų modernistų profesinis savivaizdis sovietmečio Lietuvoje ir jo nūdienis vertinimas / Eglė Navickienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 112, p. 388-412.
- Architektūra sovietinėje Lietuvoje / Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 411 p.
- Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai / sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė. Vilnius : Lietuvos istorikų draugija ; 2010. 423 p.
- Baltic modernism : architecture and housing in Soviet Lithuania / Marija Drėmaitė. Berlin : DOM Publishers, 2017. 319 p.
- Neišgyvendinamas sovietmetis : atmintis, prisiminimai ir politinė galia / Vytautas Rubavičius. Colloquia. 2007, 18, p. 116-130.
- Sovietų Lietuva ir išeivija: kultūrinių ryšių projektas / Arūnas Streikus. Lietuvos istorijos studijos 2007, t. 20, p. 42-63.
- Šiaurės modernizmo įtaka "lietuviškajai architektūros mokyklai" 1959-1969 m / Marija Drėmaitė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 4, p. 308-328.
- The Making of the titular nation engineers in Soviet Lithuania and Latvia (from the end of the 1940s to the mid-1950s) / Saulius Grybkauskas. Lithuanian historical studies. 2018, vol. 22, p. 137-160.
