Sėliai : baltų archeologijos paroda

LTSėliai - viena iš baltų genčių, apie VI a. susiformavusi pilkapių kultūros arealo rytinėje dalyje. 1261 m. Lietuvos karaliui Mindaugui dovanojus sėlių žemes Livonijos ordinui, didesnioji genties teritorijos dalis atiteko Livonijos valstybei. XV a. susidariusi siena tarp Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės beveik nepakitusi liko iki šių dienų, dabar ji skiria Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių teritorijas. 2005 m. gruodžio 13 d.-2006 m. gegužės 29 d. Rygoje vyko bendra Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda "Sėla ir sėliai". Sėlių genties archeologijos ir etnografijos eksponatais atskleistas sėlių kultūrinis savitumas. Šiuo metu buvusioje Sėlos teritorijoje žinoma netoli 500 sėlių archeologijos paminklų ar paskirų radimviečių, kuriose aptikta archeologinių radinių, atspindinčių sėlių materialinę kultūrų. Į parodos katalogų įtraukti 1246 archeologijos eksponatai iš 64 radimviečių: 47 Lietuvos ir 17 Latvijos. Latviškųjų dalį sudaro Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Jekabpilio istorijos muziejaus eksponatai. Lietuviškųjų dalį reprezentuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Rokiškio kraštotyros muziejaus, Biržų krašto muziejaus "Sėla" Šiaulių "Aušros" muziejaus, Kupiškio etnografijos muziejaus sėlių archeologijos radiniai. Sėlių archeologijos paminklų topografija atspindėta pateiktuose žemėlapiuose. Juose išryškėjusi paminklų koncentracija keliomis grupėmis parodo sėlių istorinės geografijos vaizdų. Laidosena bene geriausiai apibūdina genties dvasinę ir materialinę kultūrų. Didesni, turtingesni sėlių kapinynai tyrinėti šiaurinėje Sėlos dalyje, arčiau pagrindinių prekybos kelių prie Dauguvos upės, Latvijos teritorijoje.Genties gyvensenos atspindžiai: ūkis, amatai, buitis - rekonstruoti ir iš sėlių gyvenviečių bei piliakalnių radinių. Pastarųjų paminklų ne vienas tyrinėtas Lietuvoje. Latvijos ir Lietuvos muziejų sutarimu Latvijos nacionalinis istorijos muziejus parodos proga išleido knygą "Sēļi un Sēlija. Selonians and Selonia" latvių ir anglų kalbomis. Parodos atidarymo dienų Rygoje buvo surengta mokslinė konferencija, skirta Sėlos archeologijos ir etnografijos tyrinėjimams. Konferencijoje skaityti pranešimai paskelbti Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus išleistoje knygoje "Pētījumi sēļu senatnē". Lietuvos nacionalinio muziejaus katalogas "Sėliai. The Selonians" lietuvių ir anglų kalbomis skirtas supažindinti mokslo ir plačiųjų visuomenę su šios baltų genties kultūros reliktais. Analogiški leidiniai buvo išleisti "Žiemgalių" parodos Rygoje ir Vilniuje proga. Bendrų parodų tikslas - paroda ir leidinys "Baltai". [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Sėliai; Laidosena; The Lithuanian history; Archaeology; Archaeological finds; Selonians; The Burial.

ENSelonians are one of the Baltic tribes; they emerged around the 6th century in the eastern part of the barrow-culture area. After the king of Lithuania Mindaugas donated the Selonian lands to the Livonian Order in 1261, the greater part of the tribes territory went to the state of Livonia. The border that was established in the 15th century between Livonia and the Grand Duchy of Lithuania has remained virtually unchanged to this day, and now it separates the territories of the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia. The exhibition 'Selonia and Selonians', organised jointly by the Latvian National History Museum and the Lithuanian National Museum, was staged in Riga (13th December, 2005-29th May, 2006). Archaeological and ethnographic objects of the Selonian tribe sought to reveal the cultural distinctiveness of the Selonians. Currently nearly 500 archaeological and individual discovery sites are known in the former territory of Selonia. All of these sites yielded archaeological finds that reflect the material culture of the Selonians. Exhibition catalogue covers 1246 archaeological exhibits originating from 64 discovery sites: 47 in Lithuania and 17 in Latvia. The Latvian section consists of the exhibits from the Latvian National History Museum and Jekabpils History Museum. The Lithuanian section is represented by the Selonian archaeological exhibits from the Lithuanian National Museum, Vytautas Magnus War Museum, Rokiškis Land Museum, Biržai Land Museum 'Sėla' [‘Selonia’], Šiauliai ‘Aušra’ Museum, Kupiškis Ethnographic Museum. The maps that are provided reflect the topography of the Selonian archaeological sites. The concentration of the sites into several groups which they highlight visualises the historical geography of the Selonians. Burial practices provide perhaps the best characterisation of the spiritual and material culture of the tribe.The bigger and richer Selonian cemeteries have been explored in the northern part of the Selonia, closer to the main trade routes along the river Daugava in the territory of Latvia. The reflections of the Selonian tribe's way of life, its economy, crafts, and everyday life, are reconstructed on the basis of the finds discovered both in the settlements and in hill-forts. A number of these has been explored in Lithuania. Following the agreement between the Latvian and Lithuanian museums, the Latvian National History Museum published the book 'Sēļi un Sēlija. Selonians and Selonia' in Latvian and English to mark the opening of the exhibition. On the day of its opening a scholarly conference was organised in Riga, dedicated to the study of Selonian archaeology and ethnography. The papers read at the conference have been published in the book 'Pētījumi sēļu senatnē' published by the Latvian National History Museum. Lithuanian National Museum the catalogue 'Sėliai. The Selonians' in Lithuanian and English published by has the intention to acquaint the academic community as well as wider public with the cultural relics of this Baltic tribe. Analogous publications have been produced to mark the exhibition 'Semigallians' in Riga and Vilnius. The ultimate goal of these joint Baltic exhibitions is 'The Balts', the exhibition and an accompanying volume which would represent the culture of all the Baltic nations and tribes. [From the publication]

• Rokiškio kraštas nuo neolito iki apšvietos epochos / Giedrius Kūjelis. Senoji Rokiškio dvarvietė XVI-XVIII amžiais / sudarytoja Roma Songailaitė. Rokiškis : Visuomeninė organizacija "Tyzenhauzų paveldas", 2017. P. 14-30.
• Vytinės juostos: pirmykščiai audimo būdai / Daiva Steponavičienė. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 3 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2019. P. 69-111.