Daukšių apylinkių tekstai

LT[...] Leidinys, reprezentuoja vakarų aukštaičių kauniškių patarmei priklausančius Daukšius, kurie yra Europos kalbų atlaso 434-asis ir Lietuvių kalbos atlaso 625-asis punktas. Daukšių apylinkės pasirinktos dėl įvairių priežasčių: iki šiol pietinė kauniškių dalis tirta daug mažiau negu šiaurinė, beveik neturima jai skirtų spausdintų dialektologu darbų; šios vietovės įeina į bendrąjį pietvakarinių lietuvių šnektų arealą, kurį sudaro pietiniai kauniškiai ir pietų aukštaičiai, todėl norėta atidžiau pažvelgti į dviejų patarmių ypatybių sąveiką. Renkantis tiriamąjį objektą, nemažai įtakos turėjo ir geografinė apylinkių padėtis - tikėtasi, jog beveik iš visų pusių apsupti ežerų ir pelkių, Daukšių gyventojai bus išlaikę daug senųjų kalbos klodų, vertingų dialektologijos mokslui. Knygoje teikiamas šnektos aprašas remiamas realia tarmine medžiaga - 1998 ir 2012 metais vykusių dialektologinių ekspedicijų įrašais. Aprašą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys: pirmojoje išsamiai aptariama tradicinė Daukšių šnekta, akcentuojant svarbiausius tarminio kalbėjimo kaitos aspektus, antrojoje - analizuojami kalbėtojų tarminės savimonės bruožai, plačiau apžvelgiamos stabiliosios ir mobiliosios šnektos ypatybės, nustatomas tarminio gyvybingumo laipsnis. Rašant pirmąją dalį, naudotasi ir dialektologinėje literatūroje anksčiau užfiksuotais dialektologu pastebėjimais, ir abiejų ekspedicijų tarminiais įrašais, antroji dalis daugiausia grindžiama 2012 metų ekspedicijos medžiaga. Tuo metu, Lietuvių kalbos institutui vykdant visuotinės dotacijos projektą "Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (kodas Nr. VP1-3.1-ŠM M - 07-K-01-28)", buvo išsamiai ištirta ir Daukšių punkto geosociolingvistinė situacija.Siekiant iliustruoti šnektos kaitą, transkribuoti tekstai knygoje pateikti chronologine tvarka pagal pateikėjų gimimo metus. Seniausieji yra gimę XX amžiaus 2-ajame, jauniausioji - 9-ajame dešimtmetyje. Aprašant šnektos ypatybes, pateikėjai suskirstyti į dvi kartas - senesniąją ir jaunesniąją. Tai daryta sąlygiškai, atsižvelgiant ir į pateikėjų gimimo metus, ir į sudėtingas XX amžiaus vidurio politines ir socioekonomines peripetijas, neabejotinai turėjusias įtakos ir kalbos pokyčiams. Senesniąja karta laikyti dar prieškario laiku, XX amžiaus 2-ajame-4-ajame dešimtmetyje, gimę šnektos atstovai, kurių kalboje gausu senojo kaimo realijas atspindinčios leksikos, geriau išlaikyta senesnė gramatinė struktūra ir pan. Darant įrašus, jiems buvo apie 70-80 metų. Jaunesniajai kartai priskirti kalbėtojai, gimę jau po karo, XX amžiaus 6-ajame-7-ajame dešimtmetyje. Tuo laikotarpiu iš esmės keitėsi kaimo ekonominė ir socialinė santvarka - prievarta kurti kolūkiai, dėl visuotinai vykdomos melioracijos iš kaimų iškelti gyventojai, ne kartą keistos administracinių vienetų ribos ir kt. Jaunesniosios kartos pateikėjai įrašymo metu buvo apie 50-60 metų, dauguma iš jų įgiję aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokęsi su žemės ūkiu susijusių specialybių. Jų kalboje dėl to neišvengiamai atsiradę naujų leksikos vienetų, dėl didesnės migracijos (studijuojant beveik visų kurį laiką gyventa didmiesčiuose) pakitusi gamatika ir fonetika. Pačių jauniausiųjų (iki 30 metų) šnektos atstovų įrašų leidinyje nėra, todėl jauniausiąja sąlygiškai vadinama vienintelė 1980 metais gimusi pateikėja. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Daukšiai; Tarmiški tekstai; Vakarų aukštaičiai; Tarmės vertinimai; Kalbinės nuostatos; Kauniškių tarmė; Daukšiai; Dialectal texts; West Highland dialects; Language attitudes; Kaunas dialect.

ENThe research object addressed in this publication is the local dialect spoken in the environs of Daukšiai, which belongs to the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas in the Lithuanian language. The publication includes an in-depth description of the dialect and dialectal texts written in a detailed transcription, which the reader can also listen to in the CD attached to the publication. In order to describe the language of the area in question, the author referred to the principles of both traditional dialectology and modern geolinguistics: the first part of the description provides a picture of a more traditional dialect by also reviewing more important features of dialectal change, whereas the second part addresses the factors determining the stability / mobility of dialectal speaking, the degree of dialect vitality, etc. The dialectal texts presented in the publication intend to illustrate the change of the dialect: the oldest informants were born in the early 20lh century, whereas the youngest informants were born in the late 20th century. The recordings were made in the course of two expeditions in Daukšiai - in 1998 and 2012. The analysis of distinguishing features revealed that prominent changes in dialectal speaking associated with the sociocultural factors of the period took place at the turning point between the 20,h and 21st centuries. The content of dialectal texts is very diverse, but most of them reflect the geographical localisation of the area (marshy places) and the historical-political situation of the 20th century (war and post-war periods); the texts include a lot of memories from the informants’ daily life, entertainment, work, cooking, etc. [Extract, p. 175-176]