Eksperimentinis spalvotosios metalurgijos tyrimas pagal Narkūnuose aptiktus tiglius

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTNarkūnų Didžiajame piliakalnyje aptikti spalvotosios metalurgijos radimai (tigliai, žaizdras, liejimo formos žiedo formos dirbiniams ir kita techninė keramika) iki šiol sulaukė nemažai tyrėjų dėmesio. Dėl dirbinių be aiškių kaitros poveikio žymių neseniai kilo diskusija (Čivilytė, 2014; Podėnas irkt., 2016) ir, siekiant tikslumo, buvo pasiūlyta atsisakyti tokių dirbinių priskyrimo techninei keramikai, jei jų fragmentai nėra pakankamai būdingi formai. Vis dėlto tiglių deformacijos yra paplitusios tik specifinėse, labiausiai veikiamose dirbinių vietose, todėl svarbu eksperimentais patikrinti, ar galima papildomų argumentų radinių klasifikacijai aptikti molio masės formavime. Dar svarbesnė užduotis yra ankstyvosios metalurgijos rekonstrukcija, kuri atskleidžia specialisto pasirengimų ir proceso detales. Būtent tokių eksperimentinių tyrimų metu patikrinami teoriniai operacinės sekos modeliai (prane, chaine opėratoire; žr. Podėnas ir kt., 2016:169, 15 pav.) bei atsiranda galimybė dėmesį nukreipti nuo archeologinių radinių prie žmonių ir aptarti jų gyvąjį kontekstų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeometalurgija; Baltai; Bronzos amžius; Eksperimentinė archeologija; Juvelyrika; Narkūnai (Utenos rajonas); Norkūnai; Spalvotoji metalurgija; Tigliai; Tiglis; Archaeometallurgy; Bronze Age; Crucible; Crucibles; Experimental Archeology; Experimental archaeology; Jewellery; Narkūnai (Utena district); Non-ferrous metallurgy; Norkunai; The Balts.

ENThe finds of the colour metallurgy (crucibles, hearth, cast-shapes for ring-shaped articles, and other technical ceramics) detected in Narkūnai Great Mound have so far attracted attention of many researchers. Recently there were discussions due to the artifacts without clear signs of exposure to heat, (Čivilytė 2014, Podėnas, etc., 2016) and, for the sake of accuracy, it was proposed to refuse to classify such articles as technical ceramics if their fragments are not typical enough inform. However, the deformation of the crucibles are detectable only in the specific mostly affected areas of the artifacts, therefore it is important to check with experiments whether it is possible to find the additional arguments for thg finds classification in the formation of clay mass. An even more important task is the reconstruction of early metallurgy, which reveals the details of the specialist’s preparation and process. It is precisely during these experimental studies that theoretical operational sequence models are checked (chaine opėratoire, see Podėnas et ai. 2016, pp. 169, Figure 15) and it becomes possible to draw attention from archaeological finds to people and discuss their living context. [From the publication]

• Eksperimentinė archeologija kaip tyrimo metodas / Virginija Rimkutė. Metodai Lietuvos archeologijoje : mokslas ir technologijos praeičiai pažinti / sudarė Algimantas Merkevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 685-722.
• In search of a theoretical assessment of Bronze Age society in the Baltic countries / Agnė Čivilytė. Archaeologia Baltica. 2012, t. 18, p. 14-27.
• Pagaminti tam, kad panaudotum? Keletas nežinomos bronzinės liejimo formos (Dovilai, Klaipėdos r.) reikšmių / Agnė Čivilytė. Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 221-232.
• Technologiniai ir diagnostiniai Narkūnų Didžiojo piliakalnio techninės keramikos tyrimai / Vytenis Podėnas, Agnė Čivilytė, Jurga Bagdzevičienė, Aleksiejus Luchtanas. Lietuvos archeologija. 2016, t. 42, p. 151-189.
• Žmogus ir metalas priešistorėje: žvilgančios bronzos trauka / Agnė Čivilytė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2014. 271 p.