LTKonstantino Balmonto ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūriniai ryšiai beveik netyrinėti, nors medžiagos tam yra nemažai: jau skelbti ir dar neskelbti laiškai, Krėvei dedikuoti Balmonto eilėraščiai bei jo vertimai iš Šarūno, dokumentuose užfiksuotos Krėvės kaip Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pastangos pakviesti Balmontą skaityti paskaitų į Kauną. Įdomu, kad abu kūrėjus siejo ne vien išskirtinis dėmesys lietuvių tautosakai, bet ir kol kas pas mus beveik nežinomas tarpukario masoniškasis kontekstas. Sąsajos su masonų organizacijomis ne tik geriau atskleidžia tokių skirtingų rašytojų bendradarbiavimo pagrindą, bet ir iš dalies paaiškina, kodėl vadinamojoje Vilniaus byloje Balmontas pasitelkė kultūrinę propagandą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūriniai ryšiai; Konstantin Balmont; Vincas Krėvė-Mickevičius.
ENThe literary links between Konstantinas Balmontas and Vincas Krėvė are almost unstudied, although there is a lot of material on the subject: published and unpublished letters, Balmontas’ poems dedicated Krėvė and his translations from Šarūnas, and documents detailing Krėvė’s attempts, as Dean of the Faculty of Humanitarian Studies, to invite Balmontas to deliver lectures in Kaunas. It is interesting that both creative writers were united not only by their exceptional interest in Lithuanian folklore, but also by an interwar Masonic connection, about which very little is known so far. The Masonic connection gives a better explanation for the basis of cooperation between two such different writers, and it also explains why in the so-called “Vilnius Case”, Balmontas engaged in cultural propaganda.