LTKnyga yra skirta Kryžiuočių ordino karo su Lietuva istorijai 1283–1325 m. laikotarpiu, kuris dar nebuvo pakankamai sistematizuotas, nes iki šiol daugiausiai dėmesio skirta Mindaugo ar Gedimino valdymo laikams, ar dar vėlesniam laikotarpiui kai prieita iki Lenkijos ir Lietuvos unijos sudarymo. To ir siekta šia monografija – pateikti apibendrintą kovų ir jų evoliucijos vaizdą aprėpiant XIII a. paskutiniuosius dešimtmečius ir XIV a. pirmąjį ketvirtį, remiantis išsamia šaltinių analize ir istoriografijos pasiekimais. 1283-ieji pasirinkti pradiniu atskaitos tašku, nes tais metais Prūsijoje įsikūręs ordinas baigė užkariauti prūsų genčių teritoriją ir ėmė vykdyti agresiją žemaičių žemių atžvilgiu. O 1324 m. popiežiaus nurodymu buvo sudarytos paliaubos tarp Ordino ir Lietuvos. Galiniu chronologiniu rėmu vis dėlto pasirinkti 1325-ieji, nes tais metais sudaryta daug svarbių tarptautinių sąjungų, kurių kulminacija buvo lenkų ir lietuvių susitaikymas, sustiprintas Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dukters Aldonos vedybomis. Knygoje atskleidžiama kodėl Kryžiuočių ordinui nepavyko įveikti Lietuvos, kuri išvengė prūsų likimo. Nurodoma, kad ordino agresija konsolidavo lietuvių gentis, suartino žemaičius su lietuviais, paspartino monarchijos atsiradimą Lietuvoje ir jos sustiprėjimą Vytenio ir Gedimino laikais. Vis dėlto apie vidinius santykius pirminėje Lietuvoje spręsti sunku dėl šaltinių trūkumo. Svarbu ir tai, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai galėjo remtis jiems pavaldžių Rusios žemių potencialu, o Kryžiuočių ordino karinės galimybės buvo ribotos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 13 amžius; 14 amžius; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Karai; The Great Duchy of Lithuania; Lithuanian XIII-XIV c. history; Wars.