Zarasai laiko vilnyse

LTZarasų kraštas, esantis šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, išsiskiria savo kraštovaizdžiu. Kalvotas vietovės reljefas nubarstytas melsvais ežerų lopinėliais, padabintas žaliais miškų plotais. Rajono teritorijos dalyje gyveno viena baltų genčių - sėliai. Nuo latgalių juos skyrė Dauguvos upė, ji buvo svarbus prekybinis sėlių kelias. Apie jų buvimą liudija vientisa piliakalnių kultūra, siejanti šio krašto proistorę su istoriniais laikais. Rašytiniuose šaltiniuose sėliai paminėti tik XI a. Jų likimą lėmė šios genties geopolitinė padėtis ir sudėtingi XII-XIII a. politiniai procesai. Zarasų kraštas buvo pati neramiausia vieta. Sėlių genties atminimą įamžino Zarasų miesto pavadinimas - jį išaiškino kalbininkas K. Būga; jis buvo įteisintas 1929 m. Lietuvos ministrų kabineto nutarimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, teigiama, kad Zarasuose prieš 1508 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. XV-XVI a. sandūroje miestelio teritorijoje buvo įkurtas vyskupo dvaras. 1522 m. prie Zarasų parapijinės bažnyčios buvo įsteigta altarija. Sprendžiant pagal 1539 m. vyskupo valdų pajamas, Zarasai jau tuo metu prilygo Molėtams, bet buvo mažesni už Kuktiškes, Labanorą, Tauragnus, Salaką. 1610 m. Lenkijos ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza Zarasuose pastatė naują bažnyčią ir jau 1613 m. miestelis pirmą kartą buvo pažymėtas LDK žemėlapyje. Tačiau toliau Zarasams augti ir stiprėti nebuvo lemta, nes jie nuolat kentėjo nuo karų, gaisrų bei epidemijų. 1795 m. po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo šis kraštas, kaip ir visa Lietuva, atiteko carinei Rusijai. Zarasų dvaras kartu su miesteliu buvo perduotas Vilniaus gubernijos žinion ir tapo carinės Rusijos iždo nuosavybe.Ypatingą vaidmenį miestelio gyvenime suvaidino 1830-1836 m. naujojo plento tiesimas; kelias jungė Peterburgo-Varšuvos miestus ir ėjo per Daugpilį, Zarasus, Uteną, Ukmergę, Kauną. Zarasams tai buvo svarbi susisiekimo arterija, ir pats miestelis tapo nemenku susisiekimo punktu. [...] 1918 m. pabaigoje, vokiečiams paskubomis traukiantis iš Zarasų, susiklostė palankios sąlygos kurti savo valdžią. D. Bukonto ir A. Tumėno pastangomis buvo įkurtas parapijos komitetas, tačiau jau gruodžio mėnesį Zarasus užėmus bolševikams, vietos savivaldos kūrimasis buvo sustabdytas. Paskutinės Lietuvos kariuomenės nepriklausomybės kovos, vaduojant Zarasų miestą ir jo apylinkes, vyko 1919 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos vyriausybės įsakymu rugsėjo 5 d. buvo paskirtas Zarasų apskrities viršininkas. Zarasų apskrityje pradėtos kurti savivaldos institucijos. 1924 m. buvo galutinai patvirtinta Zarasų apskrities teritorija ir valsčių ribos. Pirmajame tarpukario nepriklausomybės dešimtmetyje Zarasai gydė karo žaizdas. Nepaisant sunkios ekonominės padėties, miestelis kilo iš karo griuvėsių. Nuo pirmųjų valstybės kūrimosi dienų buvo pradėta rūpintis gyventojų švietimu. 1919 m. spalio 20 d. Zarasuose duris atvėrė progimnazija, buvo steigiamos pradinės mokyklos valsčiuose. 1920 m. mieste buvo įsteigta draugija "Akstinas", ji rūpinosi švietimo, tautinės kultūros reikalais apskrityje. [...] 1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sovietiniai valdymo organai - miestų, rajonų ir apylinkių vykdomieji komitetai - buvo panaikinti. Vietos savivaldybės ėmė tvarkyti švietimo, socialinės globos bei rūpybos, komunalinio ūkio, sveikatos apsaugos ir kitus reikalus. Zarasų rajono savivaldybės teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų: Antalieptės, Antazavės, Degučių, Dusetų, Imbrado, Salako, Suvieko, Turmanto, Zarasų miesto ir Zarasų apylinkės.Zarasų rajono savivaldybė užima 1334 kvadratinių kilometrų teritoriją, kurioje gyvena 21365 gyventojai. Zarasų miestas užima 1750 ha, jame gyvena 7948 gyventojai. Senoji Zarasų miesto dalis - urbanistikos paminklas. Miesto urbanistinę vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialiniu gatvių tinklu ir viena kompoziciniu atžvilgiu itin išskirta aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. [...] Zarasų rajonas gamtos atžvilgiu yra vienas ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje. įspūdingi Zarasų krašto miškai, daugiausia pušynai, užima per 30% rajono teritorijos. Rajone yra du regioniniai parkai - Gražutės ir Sartų. Didelę rajono dalį sudaro ežerai, jų suskaičiuojama apie 300, jie užima 10% krašto teritorijos. Vyrauja nedideli iki 10 ha ploto ežerai, 39 ežerai plyti saugomose teritorijose. Per rajoną teka 8 upės, iš kurių ilgiausia - Šventoji (44,7 km). Zarasų rajono ateitis - regiono turizmo ir poilsio plėtra. Zarasų rajono ekonomikos ir verslo plėtros programoje turizmas išskiriamas kaip speciali rajono ugdymo sritis, kurios plėtra sudarytų galimybes tapti rekreacinio verslo lyderiu Rytų Lietuvoje, įdomiu pažintinio turizmo kraštu, vieta, trumpalaikėms ir savaitgalių išvykoms bei atostogoms. Šiandien Zarasų rajone yra 4 kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos. Kaimo turizmo plėtrą lemia gamtinių išteklių gausa rajono kaimiškose vietovėse. Apgyvendinimo įstaigose yra 600 vietų. Privačiame gyvenamų ir butų sektoriuje vasaros sezono metu galima apgyvendinti apie 2000 poilsiautojų. Gražutės bei Sartų regioniniuose parkuose bei saugomoms teritorijoms nepriskirtose vietose įrengtos 23 ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio vietos bei stovyklavietės. Zarasų rajonas ir miestas vasaros sezono metu pritraukia didelius poilsiautojų ir keliautojų srautus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; 20 amžius; Miestai; Zarasai; Gyventojai; Kraštotyra; The Lithuanian XIX-XX c. history; Cities; Zarasai; Residents; Regional studies.

ENlt is due to such locations as Zarasai district in the north-east of the country that Lithuania gains its reputation as a land of beautiful nature. The relief of the area features hillocks with glimmering among them sky-blue lakes fringed with verdant groves. A part of the present Zarasai district used to be home to one of the Baltic tribes, the Selonians. Separated from the Lettigallians by the Danube River, they mostly conducted trade by the river. A coherent hillforts' culture that existed in this area and links the prehistory of Zarasai to historic times testifies to the Selonian tribes having lived in these lands. The first mentions of Zarasai in the written sources, however, are late and date back to the 11th century. The fate of Zarasai was determined by the geopolitical location as well as complex political developments in the 12th and the 13th centuries. Zarasai district was the most disturbed parts of the country. The memory of the Selonians was perpetuated in the name of Zarasai town. The etymology of the place name was established by the linguist Kazimieras Būga, and in 1929 it was approved by the decree of the Lithuanian Cabinet. Historical records point to a wooden church being built in Zarasai before 1508. At the turn of the 15th century, a bishop's estate was founded in Zarasai township. In 1522, an abode for the old priests was founded adjacently with Zarasai parish church. Judging by the revenues of 1539 from the bishop's estate, Zarasai at the time was of a similar scale like Molėtai, yet smaller than Kuktiškės, Labanoras, Tauragnai, Salakas. In 1610, King Sigismund Vasa of the Polish-Lithuanian Commonwealth had a church erected in Zarasai, and in 1613, the township was included on the map of the Grand Duchy of Lithuania for the first time. However, Zarasai was not destined to grow in size or influence, as its development was constantly hampered by wars, fire, and epidemic diseases.In the aftermath of the 1795 Third Partition of Poland-Lithuania, Zarasai, like Lithuania in its entirety, was annexed by Tsarist Russia. Zarasai estate and the town appeared in the charge of Vilnius governorate and became property of tsarist Russia's treasury. The construction of a new road from 1830 until 1836 was a major development in the life of the township. The road connected St. Petersburg with Warsaw, linking Daugpilis, Zarasai, Utena, Ukmerge and Kaunas on the way. For Zarasai it appeared an important communication artery and lent the town the role of a point of connection. [...] In the end of 1918 a hasty withdrawal of the German military from Zarasai created an opportune moment to establish Lithuanian governance. D. Bukontas and A.Tumėnas set up a parish committee, yet the Bolshevik troops entering Zarasai in December the same year brought the self-government building efforts to a halt. On 25 August 1919, the last battles of independence were fought by Lithuanian military for the liberation of Zarasai and its environs. The Lithuanian Government appointed administrator of Zarasai county on 5 September. Self-governance bodies were started to create within the county. In 1924, drawing of the boundaries of Zarasai County and its self-governance areas was finalized. Over the first decade of independence Zarasai was tending its wounds. Despite economic hardships, the town was emerging from the ruins and coming back to life. From the very first days of building the state of Lithuania, public education became one of the priorities in Zarasai. On 20 October 1919, the first level of gymnasium was opened in Zarasai, primary schools were founded at the local level. In 1920 a society "Akstinas" was founded in the town to take care of education and national culture in the county. [...].The Soviet occupation of 1940 and subsequent World War II left indelible scars in the history of the town and the county of Zarasai. On 26 August 1941, fascists executed 2,569 Jews in Pažemys forest, of Zarasai county. In 1941 and after the war, 442 families were deported to Siberia from Zarasai. In 1950, the existing administrative division was altered, Zarasai becoming a regional centre. The work of rebuilding the burnt-down town went on until 1960. [...] Zarasai district is one of the most exceptional and beautiful regions, its splendid forests, mostly pine trees occupy over 30 percent of the district area. There are two regional parks in Zarasai district, Gražutės Regional Park and Sartai Regional Park. Ten percent of the area is covered with lakes, numbering at 300 in the district. Among them, small lakes up to 10 ha dominate, 39 of them are located in the protected areas. Eight rivers flow across the district. The longest of them is the River Šventoji (44.7 km). The future of Zarasai district lies in the development of tourism and recreation industries. The economy and business development programme of Zarasai district identifies tourism as priority in education field. Zarasai district looks at establishing itself as leader in the recreation industry in Eastern Lithuania, an attractive and interesting location of cultural tourism, a destination of weekend outings and holidays. The currently running four large venues of accommodation can hold at a time 600 visitors. Private individuals provide accommodation service as well; around 2000 holidaymakers can stay with the local families in their houses or apartments. The regional parks of Gražutė and Sartai, as well as areas outside these, have 23 places fitted for rest and camping. In summer season, Zarasai district and town attract especially large numbers of holidaymakers and travellers. [From the publication]