Viešojo diskurso galia: lietuvių inteligentijos savikūra periodinėje spaudoje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia)

LTLietuvoje, taip pat kaip Vidurio ir Rytų Europoje, tebevyksta aktyvūs inteligentijos, kaip atskiros visuomenės grupės, moksliniai tyrimai. Šiame straipsnyje bandoma aiškintis, kaip lietuvių inteligentija naudojo viešąjį diskursą formuojantis grupinei tapatybei XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje; kaip inteligentija, remdamasi diskursyviomis praktikomis, siekė save apibrėžti kaip atskirą visuomenės grupę, apibrėžti savo vietą ir vaidmenį modernėjančioje visuomenėje. Straipsnio tikslas – identifikuoti diskursyvias strategijas, kuriomis lietuvių inteligentija XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje siekė paremti savo individualią ir kolektyvinę savivoką. Viešojo diskurso sąvoka vartojama praktiniais tikslais ir apibrėžiama per naudojamų šaltinių atrankos principus. Tai rašytiniai tekstai, skirti plačiajai publikai, visuomenei – spaudos publikacijos, publikuoti kūriniai, kurie buvo plačiai skaitomi ir aptarinėjami Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Daroma prielaida, kad ši publicistinio pobūdžio literatūra taip pat buvo inteligentijos – kaip atskiros visuomenės grupės – kuriamoji ir jos savivoką platinanti priemonė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inteligentija; Viešasis diskursas; Tapatybė; Savivoka; 19 amžius; Intellectuals; Public discourse; Identity; Self-concept; XIX century.

ENIn Lithuania, as well as in Central and Eastern Europe, the active pursuit of the intelligentsia as a separate group of society continues. This article attempts to find out how the Lithuanian intelligentsia used public discourse in the formation of group identity at the end of the nineteenth century and at the beginning of the 20th. Based on discursive practices, the intelligentsia sought to define itself as a separate group of society, to determine its place and role in a modern society. The aim of the article is to identify the discursive strategies by which the Lithuanian intelligentsia of that time sought to support their individual and collective self-awareness. The concept of public discourse is used for practical reasons and is defined through the principles of selection for used sources. These sources are written texts intended for the general public and for the public-press publications. It is assumed that the intelligentsia used this kind of literature as a tool for the development of a group of people and a self-image. [From the publication]

• Lietuvių dienraštis "Vilniaus žinios" (1904-1909): tautinė pozityvistinė programa / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, p. 83-118.
• Lietuvių farmacijos specialistų visuomeninė veikla carinėje Rusijoje XX a. pradžioje / Vilma Gudienė, Aurima Stankūnienė. Tiltai. 2006, Nr. 3 (36), p. 33-40.
• Moderniosios Lietuvos kūrimas / Tomas Balkelis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 254 p.