LTPo Antrojo pasaulinio karo Vakaruose atsidūrę išeivijos liberaliosios srovės atstovai nuolat svajojo apie savo periodinį leidinj. Ne kartą buvo mėginama leisti leidinius, kurie atstovautų liberalaus sparno politiniams bei kultūriniams interesams išeivijoje ir kurie būtų atsvara dešiniųjų leistiems leidiniams. Šalia dešiniųjų leistų "Draugo", "Aidų", "Tėvynės sargo", "Į Laisvę, socialistų - Darbo, Naujienų", liberalai galėjo priešpriešinti Vokietijoje leistą laikraštį "Mintis" (1946-1949), žurnalą "Šviesa" (1946-1949) ar kelerius metus Londone ėjusį žurnalą "Santarvė" (1953-1958). Liberalų išsiblaškymas po įvairius kraštus, neorganizuotumas, stiprios finansinės bazės neturėjimas buvo pagrindinės priežastys, įėmusios šių leidinių trumpą leidimo laikotarpį. Vėlesni bandymai leisti panašų leidinį JAV nebuvo itin sėkmingi. Šią nišą pavyko užpildyti jaunosios kartos liberalams, suskurusiems aplink "Santaros-Šviesos" federaciją. 1959 m. pradėjęs eiti kultūrinis žurnalas "Metmenys" ir 1968 m. pasirodęs atviro žodžio mėnraštis "Akiračiai" suvaidino svarbų vaidmenį ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos visuomeniniame, kultūriniame gyvenime. Steigiant "Metmenis" ar "Akiračius" taip pat netrūko abejojančių naujų leidinių sėkme ir ilgaamžiškumu. Tačiau pesimistų prognozės neišsipildė - šie jaunosios liberalų kartos leidžiami periodiniai leidiniai nuo pat pirmųjų numerių atkreipė į save išeivijos visuomenės dėmesį ir išsikovojo savąją nišą tarp kitų išeivijos lietuviškų laikraščių ir žurnalų. Tiek "Metmenims", tiek "Akiračiams" pavyko išsilaikyti beveik penkis dešimtmečius ("Metmenys" leisti iki 2006 m., "Akiračių" leidyba 2005 m. perkelta į Lietuvą, kur mėnraštis leistas iki 2010 m.) ir prit.Skirtingai nuo vyresniosios kartos bandymų sukurti liberaliosios srovės leidinį (kaip atsvarą dešiniajam sparnui ir liberaliosios srovės politinių-ideologinių idėjų reprezentacijai), jaunoji karta žvelgė daug plačiau. Tiek "Metmenų", tiek "Akiračių" skaitytojų ir bendradarbių būrys buvo gerokai gausesnis negu ankstesnių liberaliosios srovės spaudos leidinių, o steigiant leidinius dalyvavo skirtingų kartų irįvairių ideologinių srovių atstovai. Abu leidiniai puikiai papildė vienas kitą: "Metmenys" vienijo daugiausia kultūrininkus liberalus ir buvo skirti kultūros problemų analizei, Akiračiai mėgino jungti įvairaus amžiaus ir įsitikinimų liberalesnius išeivius, kurie pasisakė už kultūrinių ryšių su Lietuva palaikymą okupacijos metais. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius "Metmenys" ir "Akiračiai" buvo svarbus lietuvių diasporos, o nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - lietuvių kultūrinės ir pilietinės visuomenės ugdymo veiksnys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išeivija; Liberalioji srovė; Lietuvių išeivija; Spauda; „Akiračiai“; „Metmenys“; 'Akiračiai'; 'Metmenys'; Diaspora; Liberal current; Liberal wing; Lithuanian diaspora; Press.
ENAfter World War II, representatives of the diaspora's liberal wing in the West dreamed about their own periodicals. Numerous attempts were made to publish publications thatwould represent politicaland cultural interests of the liberal wing in diaspora and would counterbalance the right-wing publications. In addition to such periodicals as "Draugas", "Aidai", "Į Laisvę" published by the right wing and the socialist Darbas and "Naujienos", the liberals were able to counterbalance with their newspaper "Minds" (1946-1949) published in Germany, the magazine "Šviesa" (1946-1949) or the magazine "Santanrė" (1953-1958) published in London for several years. The scattering of the liberals, disorganization and the lack of a strong financial basis were the main reasons that determined a short publication period of the periodicals. Subsequent attempts to publish a similar publication in the USA were not very successful. This gap was filled by the liberals of the young generation who became a part of the "Santara-Šviesa" Federation. The cultural magazine "Metmenys" started in 1959 and the newspaper "Akiračiai". Atviro žodžio mėnraštis launched in 1968 played a significant role in the public and cultural life of diaspora in particular and Lithuania in general. The founders of "Metmenys" and "Akiračiai" also had many doubts about the success and longevity of new periodicals. However, the forecasts of pessimists didn't come true - these periodicals, issued by the young liberals of the Lithuanian diaspora, from the very first numbers attracted the attention of the emigrant society and occupied a special place among Lithuanian periodicals. Periodicals were published for almost five decades: "Metmenys" was published until 2006, "Akiračiai" in 2005 was moved to Lithuania, where it was published until 2010.Unliketheoldergeneration'sattemptstocreatea liberal-wing publication (which would representthe political and ideological interests of the liberal wing in diaspora and would counterbalance the right-wing publications), the younger generation looked wider. They attracted a wide circle of readers and co-workers (more widely than in previous liberal-press publications) affiliated people from different generations and ideological groups. Both periodicals complemented each other: "Metmenys" mostly united liberals with strong cultural interest, "Akiračiai" attempted to bring together people of different generations and liberal views, and especially those who spoke up for entering into cultural relations with the poststalinist occupied Lithuania. For more than forty years, Metmenys and "Akiračiai" were a significant factor among the Lithuanian diaspora, while after the re-establishment of Lithuanian's independence, they became a factor in encouraging the development of a cultural and civil society in Lithuania. [From the publication]