Knygnešių metas lietuvių kolektyvinėje atmintyje: žvilgsnis į lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dienos prasmes Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.

LT1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caras Nikolajus II panaikino nuo 1864 m. veikusį draudimą spausdinti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Gegužės 7-oji buvo pradėta minėti kaip lietuviškos spaudos laisvės atgavimo diena. Straipsnyje analizuojama, kokias prasmes Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) mėginta suteikti lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dienos minėjimams. Teigiama, kad 1918-1940 m. lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dienos minėjimas buvo paženklintas turinio ir prasmių kaita. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai vyko ginkluotos kovos už nepriklausomybę, pasakojimas apie kovą dėl lietuviškos spaudos laisvės buvo paverstas telkiančia istorija apie tai, kaip reikia ginti savo šalies suverenitetą. Vėliau lietuvių spaudos ir netekties istoriją mėginta susieti su Vilniaus vadavimo kampanija - tai ypač atsiskleidė minint lietuviškos spaudos laisvės atgavimo jubiliejų 1924 metais. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo Lietuvoje įsitvirtinęs autoritarinis Antano Smetonos režimas įvedė cenzūrą ir suvaržė spaudos laisvę. Autoritariniam režimui buvo neparanku aktualizuoti lietuviškos spaudos laisvės atgavimo klausimą ir švęsti spaudos laisvės atgavimo jubiliejus, nes šios datos aktualizavimas primindavo esamą cenzūrą ir nedemokratinį politinio režimo pobūdį. Valdžia susidūrė su neišsprendžiama dilema: atsisakyti pasakojimo apie carizmo vykdytą lietuviškos spaudos draudimą ir kovą už lietuviškos spaudos laisvę ji negalėjo - tai buvo svarbi kuriamo oficialaus naratyvo apie valstybingumui atgimusią tautą dalis, tačiau kovos už spaudos laisvę aktualizavimas itin ryškino nedemokratinį valdžios režimą.Ketvirtajame dešimtmetyje valdžia stengėsi rasti šios dilemos sprendimą - ėmėsi aktualizuoti atmintį apie knygnešius, kurie buvo ryškus viso lietuviškos spaudos draudimo meto simbolis. 1927-1940 m. aktualizuoti lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dienos minėjimų Lietuvoje valdžia nesiekė ir todėl, kad politinio režimo galimybės pasinaudoti pasakojimu apie kovą su carizmu už lietuviškos spaudos laisvę savo politinei legitimacijai buvo ribotos. Valdžia menkai galėjo pasinaudoti tuo simboliniu kapitalu, kurį teikė pasakojimas apie spaudos draudimą ir kovą už jo laisvę. Valdančiųjų tautininkų galimybės tapti bent daliniu simbolinio šio kapitalo paveldėtoju buvo ribotos ne tik dėl vykdomo politinio režimo, kuris iš principo kirtosi su kovos už spaudos laisvę idealais, bet ir todėl, kad tautininkų gretose kovotojų už spaudos laisvę carizmo laikais buvo labai mažai. Valdžiai tapo neparanku minėti lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dieną, todėl ji buvo linkusi ją "pamiršti". Tuo metu su valdančiu režimu nesusaistyta ir politinei opozicijai atstovaujanti spauda stengdavosi kuo plačiau paminėti lietuviškos spaudos laisvės atgavimo dieną. Šiais minėjimais ji naudojosi aktualizuodama šalyje spaudos laisvės klausimą - taip kovodama su cenzūra. Opozicijoje esantys politiniai judėjimai lietuvių spaudos laisvės atgavimo dienos minėjimais naudojosi kaip proga visuomenei priminti apie nedemokratinį valdžioje esančio politinio režimo pobūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knygnešiai; Kolektyvinė atmintis; Lietuviškos spaudos atgavimo diena; Lietuviškos spaudos draudimas; Lietuviškos spaudos laisvės atgavimo diena; Spaudos draudimas; Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas; Book smugglers; Collective memory; Day of the restoration of freedom of the Lithuanian press; Lithuanian Press Recovery Day; Lithuanian press ban; Press ban.

ENOn May 7 ,1 904 Russian Tsar Nicholas II eliminated a ban since 1864 on printing and distributing Lithuanian publications in Latin letters. May 7 was mentioned as the day of the restoration of freedom of the Lithuanian press. The article analyzes what kind of meanings in the Lithuanian Republic (1918-1940) attempted to give the freedom of the Lithuanian press the day of commemoration. It is assert that in 1918-1940 the commemoration of the day of the restoration of Lithuanian press freedom was marked by the change of content and meaning. During the first years of independence, when an armed struggle for independence was happening, the story of the struggle for freedom of the Lithuanian press was turned into a mobilizing story of how to defend the sovereignty of the country. Later attempts were made to connect history of Lithuanian press and loss with Vilnius release campaign - which was particularly evident in commemorating the anniversary of the restoration of Lithuanian press freedom in 1924. After 1926 December 17, the coup d'etat in Lithuania was established by the authoritarian regime of Antanas Smetona, who introduced censorship and constrained the freedom of the press. It was not advisable for the authoritarian regime to actualize the issue of the restoration of freedom of the Lithuanian press and to celebrate the anniversary of the restoration of freedom of the press, as the actualization of this date reminded of the existing censorship and the undemocratic nature of the political regime. The government found itself in an insurmountable dilemma: to abandon the narrative about the ban on Lithuanian press carried out by the tsarist and the fight for the freedom of the Lithuanian press - it was an important part of the official narrative on the reborn nation, but the actualization of the press freedom highlighted the undemocratic nature of the political regime in power.In the 1930s, the government tried to find a solution to this dilemma. They began to actualize the memory of the book smugglers, which was an important symbol of the entire Lithuanian press ban. In 1927-1940, the government did not seek to actualize the commemorations of the day of the restoration of Lithuanian press freedom because the possibilities of the political regime to use its political legitimacy to tell the story with the tsarism for the freedom of the Lithuanian press was limited. The government was poorly able to use the symbolic capital which could offer the story about the press ban and its struggle for freedom. Opportunities for nationalists to become at least a part of the heirs of symbolic capital have been limited not only by the existence of a political regime, which in principle crossed the ideals of freedom of the press, but also because there were very few nationalist fighters for the freedom of the press during the tsarist era. Therefore, it became inappropriate for the government to mention the day of the restoration of the freedom of the Lithuanian press and it tended to "forget" this day. At that time, the press that was not affiliated with the ruling regime and the political opposition tried to make the most of the day of the restoration of freedom of the Lithuanian press. Through these commemorations they used the issue of press freedom in the country, thus fighting with existing censorship. The opposition's political movements, commemorating the commemoration of the day of the restoration of freedom of the Lithuanian press, used the opportunity to remind the public of the undemocratic nature of the political regime in power. [From the publication]