Povilo Višinskio publicistikos poetika: literaturiškumas kaip vertybė

LTPovilo Višinskio raštų recepcijoje kalbant apie autoriaus publicistiką dominuoja idėjinis probleminis labiausiai žinomų, dažniausiai cituojamų tekstų vertinimas. Kalbama ir apie publicistikos funkcijas, raišką, daugiausia - kalbinę ar literatūrinę stilistiką. J Višinskio publicistiką žvelgiant iš literatūrinio diskurso perspektyvos, matyti, kad daugiausia dėmesio skiriama Višinskio recenzijoms (literatūrinei publicistikai), kurios užima gana nedidelę Višinskio publicistikos dalį. Literatūros ir publicistikos dialogas šiame straipsnyje suvokiamas plačiau ir problemiškiau. Siekiant geriausuprastiVišinskio publicistikos reikšmę, žvilgsnis) ją atnaujinamas remiantis Michailo Bachtino ir Gerard'oDessons'o poetikos samprata. Iškeliama autoriaus ir herojaus santykio, mimesio, kompozicijos problematika, literaturiškumas suvokiamas kaip įvairių semantinių ir poetinių kraštutinumų derinys. Siekiant kuo geriau ir išsamiau įvertinti kūrybinį Višinskio palikimą, į tyrimą įtraukiamos kritikos dėmesio mažiau sulaukusios korespondencijos ("mažoji" publicistika), daugiau ar mažiau žinomi ir kiti tekstai. Išskiriant autoriaus ir pasakotojo (herojaus) distancijos, save papildančio ar su savimi polemizuojančio autoriaus ir kitas autorystės bei pasakojimo strategijas, jų realizuotą naratyvinę teksto programą, struktūrinius-kompozicinius, stilistinius ir kitus poetikos sprendimus, Višinskio publicistika suvokiama kaip poetiškai ir semantiškai (idėjiškai) vertingas literatūriškumo diskursas. Publicistikai būdingas kelionės naratyvas pasižymi savo laiko ir jo žmogaus, prigimtinės kalbos, nacionalinio charakterio ir su tuo susijusių istorinių problemų reprezentacijai veiksmingų stilistinių bei struktūrinių-kompozicinių sprendimų paieška.Verta išskirti šias poetikos ypatybes: poetiškai motyvuota tekstų pradžia, literatūriškai bei funkciškai motyvuota skirtingų stilių sąveika, skirtingos pasakotojo tapatybės, tipiškų personažų kūrimas, kelionės simboliškumas. Višinskiu! būdingas poleminis mąstymas (tam tikrų idėjų, rašymo stiliaus, stereotipų kritika) turi draminiam kūriniui artimos veiksmo, įtampos, dialogiškumo, konkrečias vietos ir kitas realijas aktualizuojančios poetikos. Dažniausiai būdama kovinga ir poleminė, Višinskio publicistika pasižymi ir priešinganepoleminio rašymo strategija, savotišku utopiniu mąstymu, kuris suponuoja visuomenės konsolidavimą, kolektyvinį (bendruomeninį) ir subjektyvų balsą vienijantį savojo laiko vertinimą. Pasitelkiant konkrečius poetikos būdus bei formas, Lietuvos istorijos, konkrečios tautos, jos individo ar konkrečios vietos, nacionalinės bei politinės priespaudos tikrovė (realybė) virsta politine, socialine, antropologine ir galų gale literatūrine reikšme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Correspondence; Korespondencijos; Literatūra, XX a. pr.; Literature; Poetics; Poetika; Povilas Višinskis; Publicistic writing; Publicistika; Correspondence; Literatūra; Lithuanian literature, beginning of the 20th century; Poetics; Poetika; Povilas Višinskis; Publicistic writing; Publicistinis rašymas; Susirašinėjimas.

ENIn terms of Povilas Višinskis's publicistic writing, the ideological problematic assessment of the most well-known and frequently quoted texts dominates in the reception of the author's selected works. Functions of publicistic writing, expression, mostly linguistic or literary stylistics are also discussed. From the perspective of literary discourse of Višinskis's publicistic writing, it can be seen that the focus is on reviews (literary publicistic writing), which occupy a relatively small part of the author's publicistic writing. Literature and publicistic writing dialogue in this article is perceived more broadly and more problematically. In order to better understand the significance of Višinskis's publicistic writing, a glimpse into it is renewed based on the concept of poetics by Mikhail Bakhtin and Gerard Dessons. The problem of the relationship between the author and the hero, the mimesis and composition is raised, literacy is perceived as a combination of different semantic and poetic extremes. In order to make the best possible and comprehensive assessment of the creative legacy of Višinskis, the research includes correspondence ("little" publicistic writing) that has received less criticism, other more or less known texts. Višinskis's publicistic writing is perceived as a poetically and semantically (ideologically) valuable literary discourse by distinguishing the strategies of the distance between the author and the narrator (hero), self-supporting or self-debating author and other authorship and narrative strategies, their realized narrative text programme, structural-compositional, stylistic and other poetic decisions.A travel narrative, typical for publicistic writing, is characterized by the search of effective stylistic and structural-compositional solutions for the representation of its time and human, natural language, national character and related historical problems. It is worth mentioning the following features of poetics: poetically motivated beginning of texts, literally and functionally motivated interaction of different styles, different identities of narrators, creation of typical characters, symbolism of travel. Višinskis is characterized by a polemic thinking (criticism of certain ideas, writing styles, stereotypes), has poetic features that actualise the reality of an action, tension, dialogue, specific places which are close to the dramatic writing. Višinskis's publicistic writing, most often being fighting and polemic, is also characterized by the opposite non-polemic writing strategy, a kind of utopian thinking that presupposes the consolidation of society, collective (communal) and subjective voice unifying the assessment of its own time. Using specific ways and forms of poetics, the reality of Lithuanian history, specific nation, individual or place, national and political oppression turns into political, social, anthropological, and, finally, literary meaning. [From the publication]