Būsimųjų mokytojų gebėjimai ugdymo sistemos kontekste.

LTStraipsnyje atskleidžiami būsimojo pedagogo gebėjimų ir jo asmeninės vidinės darnos ypatumai, parodoma, kaip jie vienas su kitu siejasi ugdymo procese bei su gyvenime kylančiomis problemomis. Tyrimo tikslas – paanalizuoti būsimųjų pedagogų gebėjimus ir įvertinti jų poveikį vidinei asmenybės darnai. Atliekant anketinį tyrimą tarp būsimųjų istorijos, katalikų tikybos, socialinių mokslų, socialinių mokslų, filosofijos, ekonomikos pedagogų buvo siekiama išsiaiškinti esminius kiekvieno asmens gebėjimus. Juos turėjo nurodyti patys respondentai. Tyrimo metu išaiškėjo, kad tarp būsimų socialinės ir humanitarinės krypties mokslų pedagogų daugiausiai tiriamųjų turi meninių gebėjimų (44 %), mažiausiai – sporto. Meninių gebėjimų turintys asmenys dažniau patiria krizes, tuomet laikiniai neugdomi gebėjimai, o gabūs sportui asmenys krizės metu yra aktyvesni, veiklesni. Tai, kad kai kurie meninių gebėjimų turintys asmenys jautė mokykloje paskatinimo ir tolerancijos stoką, rodo, kad menų disciplinos mokykloje neužima deramos garbingos vietos šalia „sunkiųjų disciplinų“. Kadangi daug būsimųjų pedagogų turi meninių gebėjimų, mokykloje pasigendama profesionalios paramos, reikia išanalizuoti, ar mokyklose dėstantys pedagogai turi būtiną tam profesinį pasirengimą. Tai reikalauja tolimesniu nuodugnių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Būsimieji mokytojai; Gebėjimai; Ugdymo sistema; Kontekstas; The would-be teachers; Abilities; The educational system; Context.

ENThe article discusses peculiarities of combination of abilities and personal character of future teachers and demonstrates how they are interconnected in education process and affect solution of problems. The objective of the research is to analyze abilities of future teachers and evaluate their influence on personality. While conducting questionnaire research among future teachers of history, Catholic religion, social science subjects, philosophy, economics the objective was to find out key abilities of every person. The respondents had to indicate the abilities themselves. During the research it was defined that among future social and humanitarian science teachers the majority of the respondents had artistic abilities (44 %), the least – sports abilities. Persons having artistic abilities experience crisis more often, then their temporarily abilities stop being trained, whereas persons with sports talents are more active during crisis. The fact that persons with artistic abilities felt lack of encouragement and tolerance at school shows that arts disciplines at school do not occupy honourable place near “heavy” disciplines. Since many future teachers have artistic abilities, school lacks professional support this is why it is necessary to analyze whether teachers working at schools have adequate professional qualification. This issue requires further thorough studies.