Šiaulių leidėjų patirtys atgavus lietuvišką spaudą (1904-1915 metai)

LTStraipsnyje analizuojama Šiauliuose 1904-1915 m. vykdyta legali lietuviška leidybinė veikla. Per dešimtmetį dėl Kauno gubernatoriaus kanceliarijos suformuotų spaudos politikos apribojimų ir didelės Kauno, Rygos, Vilniaus ir Seinų leidėjų konkurencijos Šiauliuose nesusidarė palankių sąlygų intensyviai užsiimti leidybine veikla. Per šį laikotarpį iš viso buvo išleisti 96 spaudiniai. Iš jų 17 knygų (3 verstinės), 1 laikraštis, 42 afišos, 4 renginių programos, 5 reklaminiai skelbimai, 4 informaciniai-agitaciniai skelbimai, 7 atvirukai ar jų rinkiniai, 1 plakatas ir 15 blankinių spaudinių (blankų, atvirlaiškių, kvietimas, nario kortelė ir kt.). Leidyboje dalyvavo Šiauliuose gyvenę asmenys, veikusios įmonės, draugijos, valstybės įstaigos, politinės organizacijos, bibliotekos, leidybinės organizacijos ir kt. Daugelis leidybos dalyvių pasirodydavo labai fragmentiškai, išleisdavo vieną kitą reklaminį skelbimą ar knygelę. Vienintelis knygininkas ir spaustuvininkas įsakas Brevda nuosekliai investavo į lietuviškų knygų leidybą. Šiaulių spaustuvės nebuvo pasirengusios ilgalaikiams ir didesnės apimties užsakymams lietuvių kalba: trūko korektorių, lietuviško šrifto, techninių pajėgumų (elektrifikacijos). Tai stabdė vietos leidėjų iniciatyvas. Brevda iškėlė liaudies poeto Jono Krikščiūno-Jovaro figūrą, supažindino ir su Konstantino Jasiukaičio darbais. Savitą vagą brėžė ir Juozapas Miliauskas-Miglovara, bandęs savita rašyba leisti žemaitiškas knygas ir laikraštį. Rašytojas Kazys Puida, mokytojavęs Šiaulių gimnazijoje, vienintelis bandė išgyventi iš kūrybinio darbo, bet tai baigėsi nesėkme: kūrėjas, padirbęs keletą metų, išvyko į Rusijos gilumą.Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių organizacijos iniciatyva 1913 m. įkurta bendrovė "Sietynas" plėtojo kairiosios spaudos leidybą, bet karo metais ši organizacija nieko išleisti nespėjo. Šiauliuose išėję poligrafiniai ir fotografiniai atvirukai, įvairūs atvirlaiškiai, afišos, plakatai, renginių programos ir kt. atspindėjo daugiataučio miesto situaciją, todėl daugelis šių smulkiųjų leidinių turėjo gretutinius tekstus rusų ir lenkų kalbomis. Šiaulių dvasininkija turėjo vidinių problemų, todėl didelio dėmesio nebuvo skiriama lietuviškai pastoracinei veiklai, kuri būtų galėjusi intensyviau peraugti ir į didesnės apimties leidybos sumanymus. Nepaisant leidybai ir kultūrinei veiklai nepalankių sąlygų, Šiaulių lietuvių inteligentija palaipsniui rado būdų, kaip didinti lietuviško miesto dokumentinės komunikacijos lauką. Tai buvo didžiausias jos laimėjimas, nepriklausomai nuo to, kokioms politinėms ir visuomeninėms srovėms atstovavo leidybos iniciatoriai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikai; Leidyba; Leidėjai; Lietuviška spauda; Socialdemokratai; Šiauliai; Catholics; Lithuanian press; Publishers; Publishing; Social democrats; Šiauliai.

ENThe article analyzes the Lithuanian press published in Šiauliai in 1904-1915. During the decade, due to the restrictions of the press policy of the Kaunas Governor's Office and the great competition of publishers of Kaunas, Riga, Vilnius and Sejny, Šiauliai did not create favorable conditions for intensive publishing activities. A total of 96 publications were released during this period. Including 17 books (3 translated), 1 newspaper, 43 posters, 4 event programs, 5 promotional ads, 4 information-agitation ads, 7 postcards or sets and 15 blank papers (letterhead, invitation, membership card etc.). Private persons, active companies, associations, state institutions, political organizations, libraries, publishing organizations, etc. participated in publishing activities. Many publishers appeared in a very fragmented way, publishing one other advertisement or booklet. įsakas Brevda, the owner of a bookstore and printing house, consistently invested in the publishing of Lithuanian books. Šiauliai printing houses were not ready for long-term and larger-scale orders in Lithuanian: lack of proof-readers, Lithuanian font, technical capacity (electrification). This stifled publishers' initiatives. Brevda raised the figure of folk poet Jonas Krikščiūnas-Jovaras, introduced to the works of Konstantinas Jasiukaitis. Self-directed spelling of Samogitian books and newspaper was attempted by Juozapas Miliauskas-Miglovara. The writer Kazys Puida, who taught at the Šiauliai Gymnasium, was the only one who tried to survive from the creative work, but it ended in a failure: the developer, who worked for several years, went to the depths of Russia. The publishing company “Sietynas", founded in 1913 by the Social Democratic Party of Lithuania of Šiauliai Division, developed the publishing of the left press, but during the war this organization could not publish anything.Polygraphic and photographic postcards, and other publications in Šiauliai reflected the situation of the multinational city, so many of these small publications had accompanying texts in Russian and Polish. Šiauliai clergy had internal problems, so much attention was not paid to Lithuanian pastoral activities, which could have intensified into larger-scale publishing projects. Despite the unfavorable conditions for publishing and cultural activities, the Šiauliai Lithuanian intelligentsia gradually found ways to increase the field of documentary communication of the Lithuanian city. It was the greatest achievement of this, irrespective of the political and public currents represented by the initiators of publishing. [From the publication]