Nelegali katalikiška periodika lietuvių kalba (XIX a.pab.-XX a.pr.)

LTNaujausiuose Lietuvos bibliografijos tyrimuose skelbiama, kad nors XIX amžiuje lietuvių periodikos leidyba dideliu intensyvumu nepasižymėjo, bet XIX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais būta didesnio naujų leidinių pasirodymo blyksnių. Toks lietuviškos periodikos augimas išreiškė kultūrinius ir politinius procesus Lietuvos visuomenėje ir yra susijęs su lietuvių tautinio judėjimo / nacionalizmo raida ir raiška. Socialinė komunikacija, vykusi per periodinę spaudą, yra vienas iš esminių nacionalizmo raiškos elementų. Analizuojant lietuviškos periodinės spaudos raidą reikia pabrėžti, kad ji XIX a. paskutiniais dešimtmečiais formavosi kaip nelegalus reiškinys, susietas su Rusijos imperijos valdžios politika nedominuojančių tautinių grupių - šiuo atveju lietuvių - atžvilgiu. Šio tyrimo tikslas - analizuoti, kaip ir kodėl lietuvių tautiniame judėjime susiformavo ir atsiskyrė katalikiškos pakraipos nelegali periodika, nustatyti, kas buvo jos sumanytojai ir koks buvo jos santykis su pasaulietine inteligentija arba pasaulietine lietuvių nacionalizmo kryptimi. Tyrime analizuojama periodika, kurią organizavo Romos katalikų dvasininkai arba aiškaus šio konfesinio nusistatymo pasauliečiai. Devintajame XIX a. dešimtmetyje plėtėsi dvasininkų socialinės ir kultūrinės veiklos turinys. Pasaulėžiūros takoskyra tarp pasaulietinės ir konfesinės inteligentijos darėsi vis akivaizdesnė, o tokios diferenciacijos išraiška buvo spauda. Pasauliečius telkė "Aušra" (1883-1886), "Varpas" (1889-1905), "Ūkininkas" (1890-1905), o lietuvių nacionalizmo katalikiškajai krypčiai atstovavo "Šviesa" (1887-1888,1890), "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga" (1889-1896), "Tėvynės sargas" (1896-1904), Zinyčia (1900-1903), "Kryžius" (1903-1904).Tyrimo išvadose teigiama, kad nelegalią lietuvišką katalikišką periodiką prasminga analizuoti kaip lietuvių nacionalizmo katalikiškos krypties išraišką ir jo dalį. Ji nebuvo vienakryptis reiškinys, kryptis skaidėsi dėl kultūrinių, socialinių, politinių laikysenų, pozicijų Lietuvos visuomenės socialinių grupių atžvilgiu. Taip formavosi atskiri katalikiškos krypties periodiniai leidiniai. Katalikiškoje periodikoje labai konkrečiai buvo teigiama ir diegiama etnolingvistinės Lietuvos vizija, kurioje katalikybė ir tikėjimas užėmė aiškią vietą visuomenėje. Tai rodo ir pačių periodinių leidinių pavadinimų parinkimas (pavyzdžiui, "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga", "Tėvynės sargas"). Katalikiškos krypties brandą rodo jos viduje vykusi idėjinė diferenciacija, poreikis orientuotis į skirtingas socialines grupes Lietuvos visuomenėje: valstiečius-liaudį, inteligentiją ("Žinyčia") ir tu rėti tikinčiųjų poreikiams, jų ugdymui skirtą spaudą ("Kryžius"). Katalikiška nelegali spauda lietuvių kalba buvo modernios Lietuvos politinio brandumo rodiklis ir kartu rodė modernėjimo procesą Bažnyčioje, išreiškė socialinės katalikybės lokalioje Bažnyčioje mokymą, pritaikė jo idėjas konkrečiame sociokultūriniame kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikiška periodika; Lietuvos istorija, XIX a.; Nelegali periodika; Nelegali spauda; Periodika; Periodika lietuvių kalba; Romos katalikai; Romos katalikų dvasininkai; Tautinis judėjimas; „Kryžius“; „Tėvynės sargas“; „Šviesa“; „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“; „Žinyčia“; Catholic periodicals; History of Lithuania, 19th century; Illegal periodicals; Illegal press; Lithuania; National movement; Periodicals; Periodicals in lithuanian language; Roman Catholic clergy; Roman Catholics; „Kryžius“; „Tėvynės sargas“; „Šviesa“; „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“; „Žinyčia“.

ENThe latest bibliographical research of Lithuanian periodicals shows that even though their publication in the 19th century was not very intensive, there were some bursts of greater publishing activity in the last decades of this century. The increase in these Lithuanian periodicals was a reflection of the cultural and political processes underway in Lithuanian society, and was related to the development and expression of the Lithuanian national movement/nationalism. Social communication, which took place via the periodical press, was one of the fundamental elements of the expression of nationalism. Analysing the development of the Lithuanian periodical press, it should be noted that in the last decades of the 19th century it had been forming as an illegal phenomenon amidst the Russian imperial government’s policies regarding non-dominant national groups - in this case, Lithuanians. The aim of this research is to analyse how and why the Catholic-orientated illegal press formed and stood out in the Lithuanian national movement, to determine who guided and conceived this type of press, and its relationship with the secular intelligentsia or the secular stream of the Lithuanian nationalism. Periodicals that were organised by the Roman Catholic clergy itself or secular members of society who were clear adherents of this confession are analysed as part of this research. The social and cultural content of the clergy's activities expanded in the 1880s.The divide in terms of the world views of the secular and confessional intelligentsia became increasingly obvious, and the expression of this differentiation was the press.Secular writers collaborated on releases such as "Aušra" (1883-1886), "Varpas" (1889-1905) and "Ūkininkas" (1890- 1905), while publications such as "Šviesa" (1887-1888,1890), "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga" (1889-1896), "Tėvynės sargas" (1896-1904), "Žinyčia" (1900-1903) and "Kryžius" (1903-1904) represented the Catholicstreamofthe Lithuanian nationalism. The research conclusions state that the illegal Catholic periodicals in the Lithuanian language are worth analysing as an expression and constituent part of the Catholic stream of the Lithuanian nationalism. It was not a unilateral phenomenon within this movement, as the stream varied based on cultural, social and political positions regarding social groups in Lithuanian society. Separate Catholic periodical publications ended up being formed in this way. The ethno-linguistic vision of Lithuania was very specifically stated and implemented in Catholic periodicals, where Catholicism and faith occupied a very clear place in society. This is evident from the selection of titles for these periodicals (for example, "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga" [The Samogitian and Lithuanian Review] and "Tėvynės sargas" [Guard of the Fatherland]). The maturity of the Catholic stream of publications is also evident from the ideological differentiation that took place within, and recognition of the need to orientate publications towards different social groups in the Lithuanian society: the peasantry-common folk, and also the intelligentsia ("Žinyčia"), and to have a sector of the press aimed at serving the needs and educating the faithful ("Kryžius"). The Catholic illegal Lithuanian press was an indicator of the political maturity of the modern Lithuania, yet it also demonstrated the process of modernisation in the Church, expressed the teaching of social Catholicism at the local Church, and ad.

• Komunikacija / Communication
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History